ROADTRIP TO PANAMA

ROADTRIP TO PANAMA

Thursday, July 17, 2014

Oficialus keliones galas!

Mielieji,
daugelis is Jusu galbut tik pirma karta atsiverte musu blog'a, galbut kaikurie ji seke jau nuo seniau, taciau kodel Jus cia? Jus taip pat domina Australija ir norite pasiziureti, kaip sekesi kitiems? Jums tiesiog smagu pasidometi kitais? Jus galite ziureti i musu kelioniu nuotraukas, skaityti musu nuotykius, taciau vis vien nieko nezinosite apie Mus. Todel leiskite, as mus supazindinsiu.
As - Gintare Dambrauskaite, man tuojaus sueis 20 metu, puse savo gyvenimo augau Lietuvoje, o kita puse - Vokietijoje. Mano partneris - Mantautas Klimas, nuostabus 24 metu vyras, visa gyvenima gyvenes Lietuvoje. Mes susipazinome 2012 liepos menesi, Vokietijoje. Tik buvo viena beda - mes gyvenome skirtingose salyse. Metus savo santykius palaikeme per atstuma ir visa ta laika galvojome, ka daryti, kad galetume gyventi kartu. Laikui  begant gime idejos, atsirado galimybes ir atsirado tas vienas lemtingas euras (skaityti istorija "Vieno euro svajone..." irasyta balandzio menesi). Nenorejau palikti savo mylimos salies tam, kad Mantautas galetu pasilikti viska, bet taip pat nenorejau, kad Mantautas mestu viska tam, kad as gyvenciau savo iprastoje aplinkoje. Todel nusprendeme abu mesti viska ir iskeliauti kuo toliau nuo namu, kad isbandytume save, vienas kita ir pamatytume pasauli.
Taigi visos sekancios istorijos, kurias skaitysite (o skaityti naujokams patariame nuo galo i prieki) bus apie musu kelione atrandant save ir musu ateiti. 


O kodel Australija, Pertas ir kodel tik 7 menesiai? Priezastis paprasta - mano brangiausioji sesute istekejo siu metu geguze, todel ir musu laikas buvo labai iremintas. Mantautas ir as buvome pakviesti buti mano sesers ir jos vyro liudininkais, todel jos vestuves tapo kaip musu keliones ir atradimu finalas. Ieskojome tokios keliones, kuri tilptu butent i ta rema tarp mano mokyklos baigimo (birzelis 2013) ir mano sesutes vestuviu (geguze 2014). O dar zinoma reikia pasilikti laiko uzdarbiui ir giminiu aplankymui atsisveikinant.

Kad si kelione mums skirta, zinojome nuo pat pradziu - viskas idealiai sekesi. Buvo net reiskiniu, kurie tiesiog patys stumejo i prieki. Kai sugalvojome keliauti i Australija, kilo viena didele beda - kaip uzsidirbti tiek daug pinigu? Ir nepatikesite - antras darbas tiesiog pats pasibelde i duris, tam tikraja zodzio prasme. Viena velu vakara, seimos draugas pasibelde i duris ir paklause ar as dar vis dirbu padaveja. Atsakiau taip ir jis man pasiule darba. Mat, viena jo labai gera drauge turi restorana ir siuo metu skubiai iesko padavejos. Tada dar nezinojau, kad tas darbas nuklos man visus sekancius kelius, taciau vis vien negalejau patiketi tokia didziule sekme ir laime.
Susitvarkyti vizas sekesi taip pat begalo sekmingai - visapusiskas pasisekimas. O ir kasdienybe keliaujant vis nusvisdavo laime ir sekme.

Kaip musu gyvenimas klostosi po keliones? Ar pasiekeme savo keliones tiksla? - Ogi taip! Norejome atrasti save - taip ir padareme. Apsisprendeme - musu ateiti kursime Lietuvoje. Tie zmones, kurie 2013-10-9 diena isskrido - niekada negrizo. Pasveikinkite 2014-05-12 diena parskridusius naujus, brandzius zmones!

Apskaiciave musu bendra metine apyvarta, net nustebome - 110 000 litu! Kiekvienas menkiausias litas buvo vertas visko. Uz tokius pinigus vienoje kruvoje butume galeje nusipirkti puse buto Vilniuje. Taciau, siu pinigu niekada nebuvo vienoje kruvoje, jie visi isejo ant musu svajones. Uz juos gal ir nenusipirkome kazkokio daikto, taciau praturtejome daug daug labiau. Juk neveltui keliones yra vienintelis dalykas, kuri nusipirkes praturteji.


Kilo klausimu? Turite komentaru? Rasykite! Nesidrovekite pakomentuoti kokio nors iraso ar musu keliones dalies. Norite asmeniskai? - Rasykite per facebooka (jo nuoroda rasite paspaude ant musu nuotrauku desineje blog'o puseje). Neturite facebook'o? Rasykite - GBDambrauskaite@googlemail.com . Taip pat zadate keliauti i Australija? Mielai pasidalinsime patarimais ir ziniomis!
Musu svajone igyvendino Justina Gulbinskiene ir Jaunimo Kelionies. DIDZIULE PADEKA JAI! http://www.jaunimokeliones.lt/
Taip pat labai nuosirdziai dekojame savo brangiosioms seimynoms, kurios del musu tiek jaudinos, taciau vis vien palaike ir lauke sugryztanciu. Aciu uz tai, kad Jus turime! Mylime Jus!

Savo sekancias keliones ir svarbius gyvenimo etapus taip pat aprasysime savo svetaineje - niekada nenustokite musu sekti!

Sveiki sugryžę namo!

7 menesiai - 2 keliautojai - 3 salys ir tas neitiketinas jausmas grizus namo... 
Abu dar niekada taip nesidziaugeme Lietuva. Vos tik grizome, musu kunai tuojau pat pajuto ekstremalius gamtos pokycius. Staiga lietuviskas oras pasidare tobulas kunui - vejelis taip svelniai glosto oda, saule taip maloniai sildo, kvapai tokie gaivus ir malonus, lietus toks siltas, zole tokia minksta, o maistas! ... mm... maistas - pasakiskai daug pasirinkimo, begalo skanios, sviezios darzoves, mesos, zuvies - kokios tik nori! O jau uogu gardumas... o krano vandens gelumas...
Kazkodel niekados nevertinome tokiu nuostabiu dalyku, kurie mus supo Lietuvoje visa musu gyvenima. Tokie paprasti, taciau savaime suprantami dalykai staiga pradejo badyti akis. Sedejome valandu valandas kieme tik tam, kad pasidziaugtume neitiketinu vejo svelnumu - oda net pradejo skleisti keista jausma is malonumo. O mityba atsigavo tuojau pat - nuostabaus skonio agurkai, sviezios braskes, sultingi pomidorai, sviezia zuvis, grikiai, koses - lietuviu mitybos ipatumai yra nuostabus! 
O ir kulturos pokyciai nustebino - visiskai nustojome keiktis ir gyvendami Australijoje isgryninome savo kalbesena. Buvo didziulis sokas gristi namo ir girdeti aplinkiniu keiksmazodzius, uzsienietiskus zodzius, tiesiog kokia siukslini ir netvarkingi lietuviu kalbos ipatumai. Net ausys linko nuo betvarkes....
Ir vis gi vienas dalykas nepasikeite - lietuviai isties paniure zmones. Kur skambinsi ar uzeisi, ten didelis sansas, kad zmogus tave aptarnaus labai pavirsutiniskai arba net piktai. 
Taciau vis vien smagu pasidziaugti brangiaja Lietuva, jos nuostabia gamta - tik iskeliaves ir vel grizes gali suvokti, kad Lietuva yra nuostabi, kad ja reikia didziuotis, kad kitos salys yra nepalyginamai skurdesnes uz Lietuva, nesvarbu kokios finansines sumos sukasi valdzioje. Pasidziaukime jos pasakiska gamta, nuostabiu oru, ivairia augalija ir gyvunyja, tobulu maisto pasirinkimu. Tiesiog pasidziaukime budami Lietuviais.
Grize namo, niekaip nesupratome, kodel mes vaziavome i Australija. Tiesiog nesuvokeme. Juk Lietuvoje daug daug daug graziau, ir oras daug malonesnis, tik pagalvokite - mes turime net ryskius 4 metu laikus! Daugelis kitu saliu negali tuo pasidziaugti. Be to, mes Australijoje nesijauteme tokie nesaugus kaip Lietuvoje gamtos atzvilgiu - Australijoje gal ir pilna gyvaciu, bet jeigu tu pas jas nesilankysi, maza tikimybe, kad jos apsilankys pas tave. Kitavertus Lietuvoje - jei ne tu pas erke arba uoda, tai uodas arba erke pas tave. Ir tik ziurek isejes i parkeli, kad tik kokios erkes kaip suvenyro neparsinestum. Australijoje tokios paranojos toli grazu nebuvo.
Dabar supratome, kad i Australija keliavome tik todel, nes galvojome, kad ten geriau. Taciau tik grize supratome, kad visur gerai, bet namuose geriausia! 

Kaip mes uz 20 litu nusipirkome dramblį ir 4 kilimus.

 
(Pirmosios kupiuros nepamenam) Lietuva ir Indija.

Dohos turguje uzejome i viena, dar vis dirbancia krautuvele. Joje Mantautas aptiko neitiketinai grazu, ranku darbo dramblio statula, o as aptikau jau senai issvajotus puodelio padekliukus kilimo pavidalo. Taciau vis dvejojome, ar mes tikrai norime siu suvenyru ar ne, kol galiausiai pardavejas priejo prie musu ir paklause ir kur mes. Atsoveme  - is Lietuvos, ir jis pasiteiravo ar mes turime savo valiuta. Sakome taip - litas. Jis pasiteiravo, ar mes iuo metu su savimi turime litu. Pakrapste kisenes ir pinigines aptikome 20 litu kupiura ir parodeme jam. Jis pasiteiravo, kokia jo verte doleriais. Mes spejome, kad apie 8 dolerius. Jis pasikviete savo pagalbininka, jo pagalbininkas pagooglino tikra lito verte ir mes buvo teisus - 8 doleriai. Pardavejas mums pasiule nupirkti is musu litus - nuo pilnos suvenyru sumos nuskaiciuos 8 dolerius, kuriuos padengtume 20 litu kupiura, o likuti sumoketume kortele. 
Pasirodo, sis pardavejas kolekcionuoja viso pasaulio pinigus ir litas jam yra labai egzotiskas. Jis buvo labai susidomejes musu 20 litu, o mums patiko egzotiskas sanderis. 
Stai taip ir gavosi, kad uz 20 litu mes nusipirkome drambli ir net 4 kilimus. Butu idomu sia istorija papasakoti musu vyriausybei, kad ji pamatytu, kaip idomu tureti kazka unikalaus, tautisko, kad tas litas ne toks jau ir prastas, o euras kazkas visiskai neidomaus ir eilinio. Siulome visiems pasilikti po litu kupiura - juk bus smagu parodyti anukams valiuta, su kuria uzaugoti. :)

Krautuvele.

Guli litukai, kol mes sprendziame apie ju likima.

Maza dalis pardavejo kolekcijos.

Pardavejas "ant kelio" dar idave dar savo
valiutos - 10 indisku rupiju.


Next Stop - Doha, QATAR!

Tarp skrydziu namo teko laukti 20 valandu, todel nusprendeme apziureti dar viena kultura ir sali - Qatara. Isedome i nemokama tura po miesta. 
Siek tiek informacijos apie Qatara - Jame gyvena vos 2 mln zmoniu, is kuriu Katarieciu yra vos 25% ir jiems visos paslaugos yra nemokamos, sostine ir vienintelis didmiestis yra Doha. Kataras yra labai turtingas nafta, taciau del dykumynu stinga derlingos zemes ir vandens. TODEL - Katare vanduo kainuoja 4 kartus daugiau nei degalai! O mes dar skundziames gyvenimu Lietuvoje, kai geriamas vanduo teka nemokamai is krano. ;)
Miestas pakerejo ateiviskai atrodanciais statiniais bei dangoraiziu gausa ir neitiketinai draugiskais ir paslaugiais vietiniais.


Isvykstame is oro uosto.

Keistos reiksmes statiniai.

Dohos panorama.

BEGALO KARSTA! Oro is kurio galima kvepuoti - nera,
atmosfera uztersta smelio audros likuciais ir visi
pavirsiai tokie ikaite, kad net neimanoma niekur
prisiliesti. Stebejomes kaip batai ant asfalto neissilydo.

Turo autobusas.

Doha, kaip ant delno.


Miestui aiskiai pinigu nestinga.




Labiausiai suzavejes pastatas - du auksiniai pastatai,
viduryje sujungti rutulio - Kas per ... ?!



Kas geriau - dirbti Vilniuje pastate su
kreivaislangais ar Dohoje pastate visai
be langu? Hmmm...

Balandziu bokstai. :)

Drekinimo/vedinimo sistema. Garuojantis vanduo
drekina pastato sienas ir taip vesina patalpa.



Teatras, kurio architektura tokia, jog stovint
scenos viduryje nereikia mikrofonu -
garsas sklinda savaime.


Musu rubai akivaizdziai netiko Kataro klimatui, o issirengti
nepadoru.


Ziuri ir galvoji - vaidenasi ar isties kreivi.

Prabangos virsune - rami, zavinga muzika
ant kiekvieno kampo, tam tikraja zodziu
prasme.

Kaip gera atsikvepti atsaldytame pastate.

Ateitis? Ateiviai? Nezinia.

Dohos turgus.

Isleistuves! :(

Kaip sunku patiketi, kad taip greit praleke 7 menesiai. Atrodo, kad turejome nuveikti daug daugiau, juk pradzioje galvojome, kad 7 menesiai tai didziulis laiko tarpas, taciau gyvendamas supranti, kad per 7 menesius gali aprebti tik maza galima dalele. 
Galiausiai esame dekingi uz viska - uz tai, kad savo dideles keliones metu islikome sveiki, kad turejome puikias darbo vietas, gerus namus, padorius mokslus, nuostabius draugus ir begalo  didele bei neikainojama patirti. Dekojame aukstosioms jegoms (kad ir kokios jos bebutu), kad mums viskas pavyko sklandziai, kad apskritai musu gyvenime buvo galimybe ivykdyti tokia kelione.
Musu brangioji, suburtoji, australiskoji seimyna mus lydejo net 2 paras. Neneigsime, kad apsejome be asaru. 
Aciu, brangieji!

Kenguru bosas.

Mantautas ir Andrius mano
darbovieteje, C Restorane.



Gal is liudesio, gal siaip, bet stogas
siek tiek pavaziavo.

Mantautas i savo darboviete uzsuko
tik siaip atsisveikinti. Ko mes
nesitikejome, buvo pasiulymas pasisedeti,
pavakarieniauti ir isgerti uz 100 AUD
virtuves sefo saskaita. Valio! Tuo
paciu prigriebeme ir Andriu.

Jazzo savaitgalis.

Tadas, Andrius ir Mantautas.

Besiklausant Jazzo.

Isleistuviu puota nr. 1 - Martyno firminis tinginys!

Perto seimyna.

Istikimu draugu komanda. :)

Isleistuviu antra diena - Mantauto troskimas
buvo apsilankyti serpantinu kriokliu nacionaliniam
parke. Uz tai paskutine diena ten ejome valgyti saltibarsciu.




Martynas ir Mantautas uzsiropste.

Iki, miela Australija!
Paskutine vakariene musu megiamam Tailandietiskam
restorane prie namu su musu istikimaisiais biciuliais
Andriumi ir Tadu.
Goodbye! Neitiketina tai, kad oro uoste atsiradome
likus vos 4 minutems iki uzsidarant vartams. Kodel?
Nezinom, bet vienas dalykas aiskus - musu kelione
nuo pradziu iki galo buvo lydima sekmes ir laimes.