Sveiki!
Praėjus daugiau nei metams nuo mūsų kelionės po Australiją, Naująją Zelandiją ir Katarą, bei prabėgus metams nuo mūsų paskutiniojo įrašo, kogero kyla klausimų, ką mes veikėme ir kaip mums sekėsi pastaraisiais mėnesiais. O mums sekėsi puikiai! Pradėsiu nuo mažo įvado...
KODĖL MES KELIAVOME Į AUSTRALIJĄ?
Mūsų kelionė į Australiją turėjo dvi pagrindines priežastis: 1. Mūsų svajonė buvo pakeliauti po Naująją Zelandiją, tačiau ji taip toli, kad tiesiogiai iki jos nuvykti nepajėgėme, todėl ieškojome trumpesnio kelio. 2. Būtent tada ir pasipainiojo "Studijos Australijoje" programa. O Australija, kaip žinoma, yra daug arčiau Naujosios Zelandijos nei bet kuri Europos šalis. Į ją keliavome ir dėl dar vienos priežasties - kaip jau žinote, mes su Mantautu gyvenome skirtingose šalyse, todėl turėjome nuspręsti, kur gyvensime toliau kartu. Kad būtų sąžiningiau, nusprendėme abu mesti viską, išeiti kuo toliau iš savo komforto zonos, pagyventi dviese ir nuspręsti, ko išties norime. Slaptas planas - kad ir į kurią šalį nuspręstume persikelti (o tai buvo Lietuva), aš nenorėjau pasiilgti Vokietijos. Būtų per sunku gyventi ir plėšytis savyje. Todėl kelionė į Australiją turėjo užslėptą motyvą - kai pabaigsime savo kelionę ir persikelsime gyventi į Lietuvą (nuo pradžių buvo daug maž aišku), aš nenorėjau pasiilgti Vokietijos, bet norėjau ilgėtis Australijos. Kodėl? Ogi todėl, kad kai man ilgesys drąskys širdį - Mantautas supras, nes jis ten buvo kartu su manimi, kartu išgyveno, kartu vaikščiojo nuostabiomis Perto gatvėmis ir žinos, kodėl aš to pasiilgau.
Kad ir kaip keistai nuskambėtų, bet tokia teorija pasitvirtino. Persikėlusi gyventi į Lietuvą, pasiilgau ne Vokietijos, kurioje užaugau, bet Australijos, kurioje pragyvenau vos 6 mėnesius. Kodėl? - Todėl, kad tai buvo vieni nuostabiausių mėnesių mano gyvenime. Ir Mantautas puikiai suprato mano ilgesį, man pritarė ir abu susikabinę rymojome prie kompiuterio, žiūrėdami į nuotraukas, prisimindami mūsų neapsakomus nuotykius keliaujant.
Antrasis užslėptas motyvas buvo atrasti patiems save. Iškeliaudama į Australiją sau pažadėjau, kad savo gyvenimą siesiu su tais dalykais, kurių pasiilgsiu labiausiai. Žinau, kad kaikuriuos šio gražaus Pasaulio žmones toks pasakymas gali šokiruoti, bet aš labiausiai pasiilgau MOKYKLOS. Kaikuriems tai pasirodys neįtikėtina, bet taip yra - aš labiausiai iš visų Žemės dalykų pasiilgau mokyklos. Man tiesiog skaudėjo iš ilgėsio, gyvenimas neturėjo rimtos prasmės, ryte nebūdavo priežasties keltis, nebuvo jokio spyrio tobulėti ir siekti vis daugiau. Tuomet supratau, kad mano motyvacija mokykloje ir džiaugsmas rytais keltis buvo ne šiaip įprasta rutina, o mano gyvenimo pašaukimas. Todėl ir nusprendžiau savo gyvenimą sieti su edukacija.
O KAS PO TO?
Keliaudama supratau, kad mane nervina supantis Pasaulis. Keliauti ir matyti neapsakomo grožio reiškinius, vietas, kultūras mane tiesiog erzino - aš negalėdavau paaiškinti, kodėl čia taip gražu, kaip čia viskas susidarė ir kodėl čia yra taip, o ne kitaip. Todėl nusprendžiau, kad reikia imtis tokio mokslo, kuris atsakytų į visus man kylančius klausimus - aš nusprendžiau studijuoti GEOGRAFIJĄ. Štai ir gavosi tobula kombinacija, sau tariau - "Aš būsiu geografijos mokytoja!". Grįžę iš kelionės tuojau pat pradėjome ieškoti universiteto Vilniuje, kuris išpildytų visus mano norus. O Vilniuje, antroje Nėries terasoje stovi šaunusis Lietuvos Edukologijos Universitetas, kuris dabar yra mano svajonės išsipildymo vieta. Tik atsirado menka problemėlė - aš pastaruosius 4 metus neturėjau geografijos, apie ją tebežinau labai mažai, o ir stojant į universitetą neturėjau egzaminio pažymio. Dėkoju LEU darbuotojui Justinui, kuris padėjo susisiekti su egzaminų centru, atsakė į visus klausimus ir padėjo pirmuosiuose ir svarbiausiuose žingsniuose. Su jo pagalba, užsiregistravau geografijos egzamino perlaikymui ir turėjau vieną mėnesį laiko pasiruošti 4 metų mokyklos kursui. Tai priemiau kaip išbandymą: jeigu besimokydama nusivilsiu - geografija ne man, jeigu negalėsiu sustoti mokytis - aš visiškai pataikiau į savo vėžias. O būtent taip ir buvo - man iš vieno atsakymo kilo du klausimai, iš tų dviejų klausimų dar penki ir taip nusprendžiau, kad aš geografija greit nepasisotinsiu ir geriausiu atvėju man užteks viso savo gyvenimo atsakyti į visus man kylančius klausimus.
Štai taip aš jau labai sėkmingai jau vieną kursą studijuoju savo mylimas geografiją ir edukologiją.
KODĖL LIETUVA?
Labai paprastas atsakymas - juk tai tėvynė. Keliaudami susilaukėme labai daug dėmesio vien dėl to, kad esame iš Lietuvos - tokios mažos, neišsišokančios, nelabai žinomos šalelės. Žmonės Lietuva buvo labiau susižavėję nei didžioji dalis pačių lietuvių. Tai privertė susimąstyti ir pradėti didžiuotis savo kilme, savo kraštu, bei grįšti čia ir padėti savo šaliai augti.
Kita paprasta priežastis - čia mums abiems lygios galimybės, šansai, didžiulis komfortas ir visos kitos socialinės garantijos. Čia tiesiog begalo patogu gyventi - čia iš čiaupo bėga geriamas vanduo! O dar prisiminus, kaip mes džiaugėmės kiekvienu menkiausiu reiškiniu Lietuvoje vos tik kai grįžome iš kelionės - tiesiog nebekyla abejonių, kad mūsų vieta čia. (Skaitykite įrašą "Sveiki sugrįžę namo!")
 |
| "Naktis muziejuje" Trakų pilyje. |
KĄ VEIKIAME DABAR?
Mantautas, grįžęs po kelionės, taip pat nusprendė tęsti savo studijas ir įstojo į Vilniaus Universitetą. Abu susiradome nepriekaištingus darbus, kuriuos labai mėgstame ir esame už juos dėkingi. Apsigyvenome Vilniuje, pradėjome kurti planus, įsikurti ramiam gyvenimui, kai staiga, iš giedro dangaus nukrito NEĮTIKĖTINA ŽINIA - Mat mes, 2013 metais, prieš Kalėdas, apsvarstėme, kad būtų smagu, po Australijos keliauti toliau - šįkart į Kanadą. Išėjo taip, kad kreipėmės vėl į Jaunimo keliones ir pranešėme, kad norime registruotis Kanados projektui "Working Holiday". Tuo metu būvo pats didžiausias darbymetis. Laiko skirtumas ir darbymetis neleido laiku susisiekti su Jaunimo kelionėmis. Kai paskelbė kvotas, mes nespėjome perduoti joms visos reikiamos informacijos. Laimei - jos turėjo visą mūsų informaciją iš praėjusios kelionės į Australiją ir visus dokumentus užpildė už mus. Tačiau - per vėlai. Nepatekome į 200 pirmųjų ir negavome kvietimo atvykti. Tuo metu šiek tiek nusiminėme, bet tuo pačiu ir nudžiugome - bus proga susitupėti ir pagyventi ramiai. Ta mintimi ir gyvenome, persikraustėme gyventi į Lietuvą. Ko mes nežinojome buvo tai, kad mes buvome tarp 200 ir 250 žmonių, tai reiškia, kad mūsų anketas Kanada priima apsvarstymui ir, jeigu atsilaisvintų 50 vietų (o taip ir nutiko), mes gausime kvietimus.
Staiga, po 9 mėnesių nuo aplikacijos vizai, gavome žinių, kad atėjo mūsų eilė ir mes esame kviečiami į KANADA! Neslėpsime, kad po žinios prasidėjo panika, buvome priblokšti ir visas gyvenimas vertėsi aukštyn kojomis. Apsispręsti tikrai nebuvo lengva, tačiau, kai viskas taip gražiai padėta ant sidabrinio padėkliuko ir siūloma - nejaugi atsisakysi? Kitą kartą, kai labai norėsi, gali ir nebegauti. Todėl nusprendėme dar kartą viską mesti ir šįkart keliauti į Kanadą. Tik ši kelionė - metams.
Štai taip ir gavosi mūsų netyčiukas - kelionė į Kanadą.
KAS MŪSŲ LAUKIA TOLIAU?
Ogi dabar mūsų laukia Niujorkas! Nuo Liepos galo mes vėl blaškysimės po pasaulį ir visus mūsų nuotykius galėsite sekti būtent šiame tinklapyje! Po savaitės atostogų Niujorke, liepos gale persikraustysime gyventi į mūsų būsimus naujus namus VANKŪVERYJE!
