ROADTRIP TO PANAMA

ROADTRIP TO PANAMA

Tuesday, August 4, 2015

Bandome prisijaukinti naujus namus


Svetainė iš virtuvės pusės.
Kanadoje, kaip ir Australijoje, labai norėjome turėti savus namus ir į juos įsikraustyti nuo pat pirmų dienų, kad turėtume vieną tašką mieste, nuo kurio galime pradėti. Tačiau Kanada ne Australija ir būstą per atstumą susirasti yra sudėtingiau - čia žmonės nori su nuomininkais susipažinti asmeniškai, juos apžiūrėti, daugelis nenori priimti žmonių, kurie dar neturi darbų, dažnai reikalauja raštiškų atsiliepimų iš buvusių nuomotojų, užstato ir garanto, kad mokės savo nuomą laiku. Žinoma, mes neturime nei darbų, nei raštiškų atsiliepimų, be to, koją kiša žmonių didžiulis nenoras priimti porelę - nors kambaryje akivaizdžiai stovi dvigulė lova. 

Svetainė nuo lango pusės.
Tačiau nebūtume mes, jeigu mums nepasisektų. Internetu pavyko surasto "jaunuolių" namus - viena pora užsiiminėja nekilnojamo turto pernuomavimu ir namus išnuomoja jauniems keliautojams (nes vietinių šiame name nėra). Kaip tik šiame name atsilaisvimo dvivietis kambarys su nuosavu vonios kambariu ir geriausia dalis - jie priima poreles. 


Labai susidomėjau šiuo kambariu, vieta ir kaina atrodė pusėtini, noras turėti namus buvo didžiulis, todėl pasitarę nusprendėme susiskambinti per skypą su vaikinu, kuris gyvena šiame name ir yra už jį atsakingas. Skypo skambučio metu jie susipažino su mumis, aprodė namą, mūsų būsimą kambarį. Nepaslaptis, kad Vankuveryje yra dar viena būsto problema - konkurencija. O ji tikrai didžiulė, ypač patrauklius kambarius nušluoja labai greitai. (Vienas vyriškis, kurio kambarį atsargumo dėlei apžiūrėjome sakė, kad į jo skelbimą atsakė net  40 žmonių!) Taigi, tas vaikinukas padėkojo už mūsų pokalbį ir sakė, kad kandidatų į šį kambarį yra tikrai daugiau, todėl jie kelias dienas apsitars ir mums praneš savo nuosprendį. Laimei, mes jam patikome ir jis nusprendė, kad puikiai tiksim į šį namą!

Pasirengusi šveisti vonią.

Kanadoje, kaip ir Lietuvoje, visos nuomos skaičiuojamos mėnesiais - nuo pirmos mėnesio dienos iki paskutinės, todėl atskridę turėjome kelias dienas kur nors apsistoti. Mums pasisekė, kad pačią pirmąją naktį mus priėmė viena lietuvaitė, o dar dvi naktis apsistojome pas vieną vietinį, kurį radome per "Couchsurfing". 


Pagaliau atsikraustę į savo naują būstą nebuvome tokie laimingi, iš tiesų tai buvome nusivylę. Esame tvarką ir švarą mėgstantys žmonės, o šiuose namuose generalinis valymas nežinia kada darytas - voratinkliai, dulkės, ilgaamžiai priskrepę kleckai ir net šiukšlių kalnas, kurį paliko čia prieš tai gyvenusios MERGINOS (pabrėžiu, kad ne viengungiai vyrai, o jaunos merginos). Atsikraustėme 10 valandą nakties, namie susiradome chemikalų ir pradėjome šveisti. Šveitėme iki pat trečios valandos ryto ir vien tik tam, kad galėtume pasidėti daiktus ir nueiti į dušą. Kai pradėjome, sustoti nebegalėjome - akivaizdžiai matėsi, kur padirbėjome, o kur dar ne. Aš ėmiausi vonios kambario, Mantautas tuo metu tvarkė pagrindinį kambarį. Abu per savo dar trumpus gyvenimus dar tikrai tiek nešveitėme... 

Švarus, tvarkingas ir dar šiek tiek tuštokas šaldytuvas.
Tačiau visas priklauso mums.
Antrą dieną pradėjome nuo skalbimo, o skalbėme viską - savo rūbus, patalynę, pagalves, kaldrą, dekiukus. Ir, žinoma, savo virtuvės dalį. Vienam mažam šaldytuviukui ir trims lentynoms dviese sugaišome apie tris valandas! Ir ne dėl to, kad esame lėti, o dėl to, kad teko viską grandyti - ypač šaldytuvą. Jame mažas šaldykliukas, kuriame tūnojo įsikūręs mažas ledynas, o ledyno viduje aptikome netyčia užsišaldžiusias fosilijas - visokių maisto likučių, kurie tiesiog prišalo prie šaldiklio ledo prieš nežinia kiek laiko. 



Tiek ledo pavyko iškrapštyti iš tokio
mažo šaldiklio.
Užeikite!
Pirmąją dieną vis kartojome, kad čia ilgai neužsibūsime, kad reikia pradėti jau dabar ieškoti naujų namų. Antrąją dieną pasidarė gaila, nes įdėjome tiek daug jėgu, vargo ir pastangų, kad čia būtų švaru ir jauku. Bet kai viską sutvarkėme, peristatėme kambario baldus, atsinešėme dvigulį čiužinį (lovos dar vis laukiame) pasidarė jauku - pradėjome jaustis patogiai. O ir gyventojai (jų čia dar yra apie 8-9, tiksliai nežinome, nes visų dar nematėme)  labai draugiški, paslaugūs ir malonūs. Sužinojome, kad mūsų nuoma yra viena pigiausių visame name, o mes vieninteliai turime didžiausią atsidarantį langą ir nuosavą vonios kamabrį! Kai tai išgirdome, net nebenorėjome skūstis... 

Virtuvė ir atviros durys į mūsų kambarį.
Visą savaitgalį namie karaliavome vieni - dėl kažkokios šventės šis savaitgalis Kanadoje yra ilgas, todėl beveik visi namo gyventojai iškeliavę. Kolkas apsipratome su mūsų kambariu, su mašinų šurmuliu už lango (gyvename prie ganėtinai judrios gatvės), prie pačio namo. Laukiame, kol sugrįš visi namo gyventojai ir pajusime tikrą namų šurmulį, bei veiksmą. 


Mūsų kambarys.

Mūsų kambarys iš lovos pusės.
Vonios kmabarys.

Mūsų maisto lentyna (iš viso jų turime 3).
Pusrytukai - skanaus!

Bloga nuotaika dingo, apsipratome su savo kambariu ir jau pradėjome jį vadinti savo namais.  

Labai nuoširdžiai dėkojame savo Mamoms ir Močiutėms, kurios mus išmokė švaros ir tvarkos gyvenime, kurios mus mokė šveisti, valyti, tvarkyti, o dabar, būdami toli nuo jų, esame savarankiški ir pasirengę saviems namams. Ačiū, mielosios, už pastangas - jos nebuvo veltui!