Žinome, kad jau kurį laiką neskelbėme nieko naujo apie mūsų gyvenimą čia. Atsiprašome ir pasiaiškiname - mus užklupo buitis. Darbas, namai, poilsis - nieko įspūdingo, ką galėtume dalintis.
 |
| Miesto panoramoje stūksantys kalnai. |
Pirmieji miesto įspūdžiai buvo nuostabūs - miestas atrodė itin gražus, švarus, erdvus, žmonės malonūs, draugiški. Galbūt taip atrodė dėl to, kad turėjome didžiulį kontrastą - savaitę Niujorke. Per šią savaitę labai pavargome nuo šlapimo dvoko, milžiniško miesto ūžesio, nešvarios aplinkos, skubančių, apsukrių žmonių. Atskridus į ramų Vankuverį buvo tarsi atgaiva, poilsis nuo atostogų Niujorke. Tačiau Vankuveryje patapus nebe turistais, o gyventojais, pamatėme įvairias jo puses.
Kaip ir visi Pasaulio miestai, Vankuveris turi savo gražiasias ir atšiauriasias savybes. Sutiksime, jeigu kurie nors šio miesto gyventojai manys kitaip, arba tas pačias vietas ir situacijas vertins kitaip, bet mes dalinames tik savo nuomone ir įspūdžiais. Norime pasidalinti pagrindiniais miesto pastebėjimai, pateikti jų pliusus ir minusus.
TRANSPORTAS
Vankuveryje yra trys pagrindiniai transportai - automobiliai, viešasis ir dviračiai.
Automobilių kainos čia tiesiog juokingos - gerus, padėvėtus automobilius galima įsigyti už itin menką kainą, tačiau didžiulę pinigų sumą teks pakloti už automobilio draudimą, kuris čia yra itin brangus, o stovėjimas mieste visur mokamas ir tikrai ne pats pigiausias.
 |
| Visi troleibusai priekyje turi dviejų dviračių laikiklius. |
Viešasis transportas kai kurių žmonių giriamas, bet kogero dėl to, kad jie negyveno Vilniuje. Turiu pripažinti, kad patys viešojo transporto automobiliai ir traukiniai yra tiesiog pribloškiantys: atrodo kaip aparatai iš ateities - traukiniai be mašinisto, gatvėmis pagrinde važinėja itin modernūs troleibusai. Pirmą kartą įlipę į traukinį pasijutome kaip ateityje - skriejome bėgiais erdviame, mažame traukinyje, kuris neturėjo mašinisto. Šie traukiniai čia vadinami "Skytrain" (Dangaus traukiniai) ir šis pavadinimas jiems labai tinka. Troleibusai čia tiesiog pasakiški. Tol, kol aš Lietuvoje aikčiojau ir stebėjausi koks nuostabus dalykas yra Klaipėdos Universiteto sukurtas elektra varomas autobusas su troleibuso ūsais, nežinojau, kad čia kiekvienas troleibusas yra būtent toks. Kartą teko stebėti, kaip viduryje gatvės stovėjo sugedęs autobusas ir blokavo troleibuso laidus. Tada troleibuso vairuotojas išlipo, supakavo savo troleibuso ūsus, įsėdo atgal už vairo, apvažiavo sugedusį autobusą, vėl sustojo, išlipo, uždėjo atgal ūsus ir nuvažiavo toliau. Stovėjau išsižiojusi ir negalėjau nesistebėti. Puikiai pamenu, kaip Vilniuje nutrūko troleibuso laidas ir visa gatvė buvo užstatyta sustojusiais troleibusais, o pakraščiai užpildyti piktais keliautojais, kuriems reikėjo eiti iki sekančios stotelės ir ieškotis naujo transporto. O būdamas troleibuso viduje, stotelėje gali pats atsidaryti duris, prie jų prilietęs ranką - taip niekada netenka šūkauti vairuotojui, pamiršusiam atidaryti galines duris. O vairuotojai čia itin paslaugūs ir malonūs. Be to, viešajame transporte neskamba jokia muzika.
Kita vertus, viešuoju transportu čia pasitikėti negalima. Tvarkaraščiai kabo tik kas kokioje penktoje stotelėje, jeigu nori sužinoti, kada bus sekantis autobusas, turi išsiųsti stotelės kodą tam tikru telefono numeriu. Bet jeigu išsiųsi vieną žinutę dabar, o kitą už 15 minučių - jų laikas jau skirsis. Taip pat ir sunku sužinoti, kada važiuoja anksčiausias ir vėliausias autobusas, nes internete esanti informacija yra itin netiksli. Vienas vienos zonos, 1,5 h valandą galiojantis bilietas kainuoja 2,75 dolerius. Palyginant brangus malonumas ... o kaikuriuos keleivius (benamius, narkomanus) autobusų vairuotojai praleidžiai be bilietėlių. Pasidaro apmaudu.
 |
| Dviračių takas atskirtas nuo pagrindinio kelio. |
Geriausias transportas vis gi lieka senas, geras dviratis. Čia jų infrastruktūra išvystyta puikiai. Visose pagrindinėse (ir ne tik) gatvėse yra atskiri takai dviratininkams, kurie žymimi žalia spalva ir tam tikru ženklu. Be to, beveik visi šviesoforai turi mygtuką dviratininkams iš gatvės pusės, kad ir jie galėtų paspausti ir laukti žalios šviesos - begalo patogus dalykas. O dviratininkų čia tiek daug, kad kartais net susidaro kamščiai, tenka prilėtinti arba stumti dviratį.
Sukombinavus Vankuverio viešojo transporto automobilius, su Vilniaus viešojo transporto organizuotumu, gautūsi tobula viešojo transporto sistema.
ORAI
 |
| Palmės čia apaugusios kailiuku. |
Kolkas Vankuverio orai buvo patys geriausi, kurios yra tekę išgyventi. Dienos karštos, karšta saulytė degina, šildo, malonu būti papludimiuose, o vakarais nuo to tikrai nebūna tvanku, kaip tik atvirkščiai - orai naktį atvėsta ir pasidaro gaivu, malonu atsivėsinti po karštos dienos ir kepinančios saulės. Taigi, per vieną parą gali ir prakaituoti nuo karščio, ir atvėsti nuo žvarbaus vėjelio. Tiesiog tobulas balansas.
ATLYGINIMAI IR KAINOS
Kai mūsų artimieji paklausė, kaip čia su atlyginimais ir kainomis, mums kilo tik vienas palyginimas - čia taip, kaip Lietuvoje prie lito. Į valandą gauni už paprastą darbelį apie 10-15 dolerių, per mėnesį susidaro apie 1500 dolerių, maisto kainos panašios - kokie 2 doleriai už duonos kepalą, 4 doleriai už pieno pakelį, bet už tai 12 dolerių už sūrio gabaliuką. Taigi turi pradirbti valandą, kad galėtum pasiskaninti sūrio gabaliuku. Daržovės pigios tik pas azijiečius, todėl ten visados ir apsirpirkinėjame. Skiriasi tik du dalykai - kuras ir nuoma. Kuras čia itin pigus. Įsivaizduokite, uždirbate 12 dolerių į valandą, o už kuro litrą sumoki vos $1,10-1,20. Kita vertus, nekilnojamas turtas, įskaitant ir nuomą, čia yra itin brangūs. Bent trečdalį savo algos ar dar daugiau turi pakloti už būsto nuomą mėnesiui vienam žmogui. Tad, jeigu nuomojiesi kambarį ne vienam, o dviems žmonėms, turi pakloti didžiąją dalį savo algos vien tik už būstą.
Tiesa sakant, Kanadoje yra dar vienas šaunus dalykas - arbatpinigiai. Jų kultūra čia tiesiog klesti. Net nusipirkę tik vieną mažą puodelį kavos žmonės čia palieka tarp $0,25 iki net $2. Todėl dirbti gastronomijos srityje čia labai apsimoka.
 |
| Vankuverio tikslas - būti žaliausiu miestu iki 2020. Žaliu ne tik išvaizda, bet ir ekologija. |
Vis vien yra vienas, labai nervinantis dalykas - mokesčiai. Jie niekur nėra įskaičiuoti. Kad ir kur eitum, visur bus užslėpta mokesčių kaina. Mokesčių nėra tik maisto produktams parduotuvėse, bet jeigu nusipirksi sumuštinį užkandinėje, jau turėsi papildomai sumoketi už mokesčius. Niekados nežinai, kokia bus galutinė produkto kaina.
Nors, turiu pasakyti, kad esu apstulbusi, nes žmonėms kainos čia net nelabai rūpi. Dirbu kavinukėje, o čia daugėlis mūsų produktų neturi lapelio su kaina (vanduo, gaivieji gėrimai, šokoladas, sausainiai), o žmonės tiesiog ateina, prisirenka produktų iš vitrinos, įmušu į kasą, pasakau, kad bus apie $20-30 ir jie net ne mirktelėję man pakiša savo banko kortelę. Kaikuriems net neįdomu, kiek reikia sumokėti, svarbiausia, kad gautų, ko nori.
ŽMONĖS
 |
| Kiekvienos dienos vaizdai. |
Štai čia ir prasideda visi Vankuverio perliukai... Trumpai drūtai, be jokių viniojimų į vatą - Vankuverio klimatas yra geriausias visoje Kanadoje, čia vasaros šiltos, o žiemos nešaltos, todėl čia susiburia didžioji dalis Kanados benamių. O kur benamiai, ten dažniausiai ir narkotikai. Štai todėl čia yra pilna nusigyvenusių, benamių, narkomanų, išmaldos prašančių, laisvamanių žmonių. Jie turi net savo kvartalą, kur šaligatviuose leidžiasi narkotikus, pardavinėja vogtus daiktus, parsidavinėja save. Ir jie nesislepia, o užkariauja visas gatves - kiekvienoje gatvėje, pakaitomis keičiasi išmaldos prašantys benamiai. Nepasakytume, kad jie yra agresyvūs ar pavojingi. Kogero didžiausias pavojus nuo jų kyla tavo dviračiui, bet ne tau. O čia tenka prisižiūrėti pačių įvairiausių žmonių ir jų pobudžių. Nedrįsčiau pasakyti, kad mes su Mantautu juos mintyse teisiam ar juos menkinam. Teko pasikalbėti su keliais iš jų ir tikrai nepasakyčiau, kad jie nusilepno paniekinimo. Didžioji jų dauguma atsidūrė ten, kur yra dabar, dėl gyvenime patirtų traumų. O jų buvo įvairių - kaikuriems moralinės traumos, kaikuriems fizinės, po traumos ištiko įvairios psichologinės problemos ir visuomenėje jiems staiga nebeliko vietos. Socialinis draudimas čia menkai išvystytas, tad jeigu pasiemi paskolą ir staiga susirgai ar susižalojai - niekas tavęs nesaugo, viską iš tavęs atima ir lieki sėdėti gatvėje. Šiuo atžvilgiu niekaip negaliu suprasti, kaip galima skūstis gyvenimu Lietuvoje, kai dirbdamas susergi, o tau vis vien sodra moka ir dar nemokamai išgydo.
Šiame mieste jau teko prisižiūrėti įvairiausių žmonių - labiausiai nesuvokiami yra jauni, sveiki žmonės, sėdintys ant gatvės ir prašantys išmaldos.
