Pripažinsime, kad paskutinėje mūsų keliaujamoje saloje, Havajų arba dar kitaip vadinama Didžiąja sala, laimės dar nepasiekėme. Kažkas šioje vietoje tarytum užrišo sėkmės maišą ir laiko jį tolimesniam laikui. Nesakome, kad mums nesiseka, tiesiog nenugyvenome čia dar nieko maloniai pribloškenčio.
Pirmas dvi naktis apsistojome maloniai įkurtame hostelyje netoli Kailua-Kona miesto. Vienintelė ir pagrindinė problema- hostelio savininkė. Ji itin nemalonaus būdo boba, kuri nesidrovės ant tavęs užrėkti po kiekvieno tavo netikusio žingsnio. Tikiu, kad kažkur giliai savyje ji turi ir kokią vieną kitą gerą savybę, tačiau ji mums jų neparodė. Nusprendėme palikti hostelį ir judėti toliau.
Aš tvirtai tikiu, kad yra likimas. Kartais susimąstau, ką likimas man yra paruošęs, kai mano planai nepavyksta.
Šiandien susipakavome savo daiktus, iškeliavome iš hostelio ir tiesiu taikiniu nuvykome į oro uostą, tvirtai įsitikinę, kad galėsime išsinuomoti mašiną savaitei. Ten nukeliavę išsirinkome mašiną, užpildėme visus dokumentus, paduodame Mantauto kanadietišką debetinę kortelę, su kuria išsinuomavome jau net tris automobilius kitose salose, o čia mums mat pareiškia, kad ant jo kortelės nėra išspausdintas jo vardas, o tik parašas ir todėl jie mūsų kortelės negali priimti. Pradėjau piktintis, nes visur kitur ją priima ir tai ne mūsų kaltė, o banko. Lietuviškoje kortelėje turime atsarginių santaupų, tačiau dienos limitas labai mažas, interneto neturėjome, kad jį padidintume, taigi likome be automobilio.
Buvo dar ankstyva diena, todėl nusprendėme tranzuoti į visai kitą salos galą. Mus paėmė senukų pora, nuvežė iki savo pažystamo vietinio, kad gautume patarimų. Jis mums papasakojo apie labai kvailus Havajų įstatymus: galima kiaurą naktį pasistačius palapinę "žvejoti", be jokio leidimo, tačiau būti toje pačioje palapinėje be užmestos meškerės per naktį negalima. Todėl jis mums davė tuščią buteliuką, valo ir kabliukų, kad galėtume apsimesti, jog žvejojame. Sekantys mūsų sutranzuoti žmonės mums pranešė, kad visai šalia mūsų senos nakvynės yra senas, tačiau labai pigus hotelis. Vos už 46,50$ išsipirkome kambariuką su bendra vonia šiai nakčiai. Ir mums tai išėjo pigiau nei viena naktis hostelyje ($67).
Lietuviškosios kortelės limitas pakeltas, galbūt rytoj bandysim savo laimę iš naujo, galbūt tranzuosim toliau, tačiau šiąnakt tikrai bandysime tiesiog pailsėti ir kurti planus.
Ir vis vien nežinau, ką likimas man tuo norėjo pasakyti. Galbūt Mantauto šiandieninis sapnas (apie menkai nuostolingą avariją, kuri privedė prie teismo) buvo įspėjimas, kad šiandien mums dar nelemta turėti automobilį.
Nepaisant visko, mūsų maloniausia transporto priemonė yra pick-up'o bagažinė - geriausi vaizdai tik iš jos. O jų mums čia stoja tikrai nemažai. Su Mantautu net nusprendėme, kad kiekvienas toks automobilis turi atiduoti savi duoklę ir visados paimti keliautojus. Tokia jau jo paskirtis..
