Keliaujant po Didžiąją Havajų salą gražiausius kampelius reikia aptikti pačiam. Čia nėra kelio ženklų, kurie nurodytų nuostabiausias vietas į gražiausius vaizdus. Kaikurie iš šių grožybių būna pažymėti žemėlapiuose. Vienas iš jų buvo šis žavingas vaivorykštės krioklys. Jo pavadinimas kilęs iš tiesioginės jo išvaizdos - krentantys vandens lašai krioklio apačioje sukuria gražią, ryškią vaivorykštę. Pasak legendos, krioklio viršuje turėjo būti karštosios versmės, bet mes jų neradome, vanduo buvo vis vien labai šaltas. Aplinkui upė apaugę milžiniško dydžio suaugę medžiai, savo šakomis persipynę vienas su kitu. Kartu su Mantautu juos pavadinome įsimylėjelių medžiais, nes vienas medis negali būti be kito, kadangi jie susijungę ir vienas kitą remia.
Šiek tiek išvargę nusprendėme paieškoti pakrantės, kurioje galėtume atsivesinti ir pailsėti. Mums pasisekė, nes būtent toje, kurią išsirinkome buvo didžiulių havajietiškų vežlių. Mantautas iš viso matė 4. Juos prisišaukti labai paprasta, tiesiog įlipi į vandenį ir jie patys priplaukia tavęs apžiūrėti. Priplaukia, baksteli su norimi arba koja ir plaukia toliau.
