Vos tik įvažiavome į Vulkanų nacionalinį parką užuodėme tą stipriai pažystamą sieros ir supuvusių kiaušinių kvapą. Man tai visados išliks Naujosios Zelandijos kvapas. Tačiau čia jį skleidė aktyvus krateris, iš įvairių pusių per ertmes kylantys vandens garai, o ypač stipriai dvokė prie garų šaltinių, kurie aplinkui esančius akmenis jau aptraukė į avairiais mineralais - siera, opalu, hematitu. Kaikurios akmenų vietos jau taip stipriai apsinešė siera, kad net atrodo netikrai, tarytum kažkas būtų papurškęs neoninių dažų.
Netoli kraterio yra įkurtas muziejus apie šią vietovę, seną mitologiją ir turi visą eilę vulkaninių produktų pavyzdžių. Vienas iš jų - Peles plaukai. Pele - trumpinys havajiečių vulkanų ir sausros deivei. Pasak jų, šie "plaukai" yra jos. Iš tiesų tai yra tiesiog vulkaninis gaminys, kuris susidaro kai maži lavos gabaliukai būna vėjo ištempiami iš lašelio į siūliuką. Pasak Havajiečių tas lašelis yra Peles ašara, o siūliukai - plaukai. Be to, ta dvokianti siera, pasak jų, yra Peles išmatos.
Jokių keistų judesių ar vibravimų nepajutome, jie tokie maži, kad gali būti pajuntami tik aparatais. Bet mums pavyko kelis kartus išgirsti kraterį "atsirūgstant", nors tai labiau nuskambėjo kaip kraterio griaudėjimas. Nuostabiai baugus garsas.
Šiuo metu ne visas senasis krateris yra aktyvus, tik vakarinė jo dalis yra uždaryta viešumai dėl pavojingų sieros garų.
Likusi dalis yra lengvai pasiekiama ir galima pasivaikščioti seno kraterio dugnu.
