ROADTRIP TO PANAMA

ROADTRIP TO PANAMA

Wednesday, January 27, 2016

Žalio smėlio papludimys

Nepaslaptis, kad Pasaulio papludimiai yra patys įvairiausi, įdomiausi ir skirtingiausi. Vieną tokį įdomų iš jų ir mes aplankėme - žalio smėlio papludimį. Turiu pripažinti, kad apie tokį žalio smėlio papludimį pirmą kartą išgirdau tik atkeliavusi į Havajus. Nuo pat pirmos akimirkos, kai aš išgirdau apie šio papludimio egzistavimą užsidegiau noru jį pamatyti. Net kai išgirdau, kad iki jo yra sunkus, ilgas kelias nepabūgau ir toliau svajojau jį pamatyti. Papasakosiu Jums tiek - mano lūkesčiai nebuvo itin dideli, mat kituose salų papludimiuose smėlyje vis pasirodydavo stiklo išvaizdos mineralų gabaliukai, kurie mane labai žavėjo. Jų dydis būdavo apie centimetrą ar du. Būtent jų aš tikėjausi tame žalio smėlio papludimyje - visos krantinės nusėtos tik jais, tarytum paklotas stiklo šukėmis. Šitos fantazijos varoma ėjau pati ir dar Mantautą vedžiausi kartu.
Nuvažiavusius į stovėjimo aikštelę mus pasitiko vietiniai ir pasiūlė jų paslaugą - jie mus nuvežtų iki to papludimio pirmyn ir atgal už $15 asmeniui. Pasvarstėme, kad $30 už gražų pasivaikščiojimą yra per daug ir nusprendėme eiti. Išsitepėme 50 spf kremu nuo Saulės ir pradėjome žygį. Pirmieji keli šimtai metrų buvo išasfaltuoti, tuomet kelias pasisuko už mažos kalvelės ir staiga atsidūrėme plikoje dykumoje. Nors ji ir buvo lengvai apžėlusi pageltusia žole, mums tai vis vien buvo dykuma. Kelias buvo ilgas, dulkėtas, itin karštas, Saulė kepino virš mūsų galvų, o banginiai tolumoje mus džiugino savo vandens išdaigomis. Tai buvo pirmas kartas, kai mes savo akimis matėme gyvai besipliuškenantį banginį. Vaizdas buvo nuostabus, spygavom kaip maži vaikai.
Pakeliui stabtelėjome visiškai mažutėje įlankėlėje, kurioje jau buvo žalio smėlio užuominos, jos buvo būtent tokios, kokių tikėjausi. Žinojome, kad toliau laukia daugiau, todėl neužsibuvome.
Po valandos pagaliau priėjome keistos formos iškišulį, kurio apačioje ir buvo tas garsusi žaliasis smėlis - jis buvo visiškai ne toks, apie kurį aš svajojau. Jis buvo pilkas, su žaliu atspalviu, labai labai smulkus. Man tai labiau priminė pelėsį ant pasenusio sūrio, negu mano išsvajotą stiklo pakrantę. Stengiausi nenusiminti iš apmaudo, vis gi iki šio papludimio ėjau net visą valandą... pripažinsiu, kad ta maža įlankėlė mane daug labiau sužavėjo.
Mantautas išsimaudė ir mes patraukėme atgal. Nepasisekė, nes tuo metu kaip tik buvo pirma valanda dienos ir Saulė kepino be pasigailėjimo. Nors ir buvome išsitepę kremu nuo Saulės, vis vien jutome kaip skrunda oda, tiesiog skaudžiai kepino. Apsirišome ką tik turėjome, kad tik nenudegtume per daug. Nukentėjusiųjų buvo - nosis, žandai, blauzdos, pečiai, Mantauto ausys. Laimei stipriai sužalotų nebuvo ir viskas atsigavo po gaivinančio dušo ir šalto kondicionieriaus mašinoje.
Keliaujantiems iki šio papludimio galiu patarti tiek: pasiimkite tiek vandens, kiek panešate, išsitepkite matomu sluoksniu kremu nuo Saulės, tuomet pridenkite visą kūną skudurėliais ir neikite vidurdienį. Arba paprastuoju būdu tiesiog sumokėkite penkiolika dolerių...