Susipažinome su Jeloustouno gamta, geologija ir turizmu. Nepaisant žmonių gausos, gamta ir geologija čia gniaužia kvapą. Šian bei ten tūno koks geizeris, krioklys, yra ir didysis kanjonas, fumarolės, meškos stovyklavietėse ir bizonai viduryje gatvės. Čia yra šios nuostabios gamtos namai, o mums yra suteikta nuostabi galimybė su ja susipažinti, joje pagyventi ir pasidžiaugti, kad ši tobula Planeta yra mūsų brangūs namai.
Jeloustouno nacionalinis parkas yra 2-3 kilometrų aukštyje, todėl naktys čia labai šaltos ir ryškios, o saulėtos dienos itin karštos, atgaivinančios tik šaltais vėjo gūsiais.
Saulės kaitros čia nevertėtų nuvertinti. Antrąją mūsų kelionės dieną mus lydėjo Saulė - nuo ankstaus jos pakilimo ryte, iki žavaus jos nusileidimo vakare. Taip jau nutiko, kas mano nosis ir kakta pasidžiaugė Saulyte šiek tiek per daug, ir lengvai nudegusi veidą pasigavau mažutį Saulės smūgį. Šiek tiek poilsio, daug vandens ir šilta sriubytė per pusvalandį atstatė mane ant kojų. Pamoka nenuvertinti didelio aukščio virš jūros lygio ir džiaugimosi saulėta diena. O gal tiesiog pamoka nevalgyti Saulėje kaitintų braškių.
