Jeloustounas pasižymi ne tik savo išskirtine geologija, bet savyje augina ir unikalią ekosistemą. Čia auga daugybė augalų, labiausiai paplitusios yra pušys, kurioms išgyventi reikia išskirtinių sąlygų - pelenų. Labai keista, bet šiam parkui yra sveika sudegti tam, kad iš pelenų galėtų užaugti nauji miškai. Pasitaiko vienas kitas ir kitoks medelis, bet tik tada, kai jis sugeba prasibrauti pro tankiai suaugusias pušis.
Gyvūnų įvairovė čia įspūdinga - keli šimtai paukščių rūšių, ekstremaliose sąlygose gyvenančios bakterijos, elniai, stirnos, vilkai, kalnų ožkos, ūdros, grizliai, juodosios meškos ir niekuo nesijaudinantys bizonai. Čia gyvūnų niekas neatitveria, nelaiko, čia jų namai, o mes, turistai, turime juos saugoti ir jiems netrukdyti. Čia kamščiai susidaro dėl bizonų, kertančių gatvę, elnių, brendančių per upę (turistai stoja filmuoti) ar net tolymėje vos įžiūrimos meškos, snaudžiančios po medžiais.
Tačiau iš visų čia esančių gyvūnų, mano mėgiamiausi yra turistai. Jų čia pačių įvairiausių spalvų, formų, sudėjimo, dydžio, amžiaus, kilmių ir būdų. Juos stebėti man daug įdomiau, nes jie greičiau juda, juokingiau atrodo ir įspūdingiau elgiasi. Labiausiai paplitę yra amerikietiški turistai, jie savo elgesiu ir išvaizda dažnai labiausiai išsiskiria iš gaujos. Sekantys yra azijiečiai, jie savo išvaizda taip pat mėgsta išsiskirti, dažnai pamatysi juos besislepiančius po skėčiais ar dideliomis skrybelėmis. Toliau seka prancūzai ir vokiečiai, šiek tiek santūresni, mažiau išsiskiriantys iš minios. Visi turistai apsivaikavę, kaikurie po vieną ar du, bet didžioji dalis paskui save per prievartą tempiasi visą gvardiją vaikų, todėl dažnai išgirsi turistų verksmą, zyzimą, rėkimą - tiesiog egzotiniai gamtos garsai. Kaikurių turistų dydis jiems kelia didelių sunkumų eiti, bet jie vis vien stengiasi - pagirtinas bruožas. Kažkodėl tokie turistai kolkas visados pasitaikydavo tik iš Amerikos... kažint, kodėl (prisiminkime mūsų maisto paiešką Vakarų Jeloustouno miestelyje). Nežinia kodėl, bet mūsų tipo turistai čia sudaro pačią mažiausią dalį. Visi pasidabinę kuo didesniais ir naujesniais automobiliais, tarytum vieni prieš kitus konkuruotų. Mūsų 1991 metų padrožtas Volvekas stipriai išsiskiria iš minios ir akivaizdžiai yra seniausias automobilis parke.
