Monument valley (liet. Monumentų slėnis) yra tiesiog dykuma, su natūraliomis, nutrūpėjusiomis molio uolomis, kur susikerta dvi valstijos. Būtų labai įspūdinga, jeigu visur apylinkėje, kelių šimtų kilometrų apskrityje neatrodytų panašiai aptrupėję ir panašiai ryškiai orandžiniai raudona, dabar tai tik įspūdinga.
Galbūt neatrodė taip pritrenkiančiai, nes karštis kankino iš visų pusių. Sausas, alinantis oras išbandė ne tik mūsų, bet ir mūsų mašinytės ribas. Kopdama į kalną Pilkoji Materija pradėjo lengvai dusti, mes šiek tiek sunerimome, todėl tuojau pat paskumoke į šalikėlę. Patikrinome visus gyvybės ženklus - variklis nebuvo perkaitęs, aušinimo vandens užtektinai, bakas pilnas, tepalų pakankamai. Baimė sumažėjo, bet vis vien nusprendėme duoti mūsų Brangiąjai pertraukėlę pailsėti. Tuo tarpu ir mes norėjome atvėsti. Prisipylėme kibirą vandens ir murgdėme savo galvas dar vėsiame vandenyje. Aš pasikartosiu jau daugkelintą kartą, bet vanduo toks nuostabus reiškinys, kad galėčiau jį girti ir girti!
Suprantu, kad sėdint namie sunku įsivaizduoti, kokius karščius mes dabar patiriame vidurvasarį, vidurdienį, vidury dykumos, todėl pasakysiu kelis keistus reiškinius, kurių dar niekada nepatyriau: čia oras toks karštas ir sausas, kad mano ilgi, stipriai garbanoti plaukai išdžiuvo taip greit, jog net nespėjo susigarbanoti. Net nespėjau jų šukuoti, štai kaip greitai jie džiuvo. Joks džiovintuvas dar niekada nebuvo taip greit ir gerai išdžiovinęs mano plaukų. Antras keistas reiškinys ir jau net bauginantis yra faktas, kad jau kelias dienas kvepuojant sausą orą mūsų nosių gleivinės išdžiuvo iki kraujavimo. Kraujas nebėga upeliais, bet gleivinės vidus jau gerokai pažeistas. Tepame specialų tepaliuką, nes nosies gleivinei sunkaus darbo perkrova ir ją reikia skubiai gelbėti.
Kad ir kaip neįtikėtinai karšta čia bebūtų, vienas vaizdas mus pritrenkė - pakelėje matėme du dviratininkus. Prilėtinome greitį ir užklausėme ar jie turi užtektinai vandens. Buvome pasirengę sustoti ir pasidalinti savo brangiausiais ištekliais. Laimei, jie puikiai pasiruošę ir visko turėjo užtektinai.
Nepaisant visų mūsų kelionių, nuotykių ir pamatytų vietų, abu visados širdyse ir galvose nešiojames tik vieną mintį - mes esame laimingi, būdami Lietuviais. Lietuva yra neįtikėtinai, fantastiškai, nuostabiai, stulbinančiai pasakiška šalis. Mūsų akys skaudžiai išsiilgo jos pasakiškų, žalių laukų, vešlių miškų, derlingų žemių, vėsių ežerų, ramiai tekančių upių, pačio skaniausio geriamo vandens. Pasiilgome Baltijos jūros pakrantės, to malonaus smėliuko, to gaivaus lietuviško vėjelio, nuostabiai skanaus maisto, lietuviškų pašnekesių, mūsų mylimo gražuolio Vilniaus. Likęs Pasaulis yra gražus, tačiau Lietuvos grožis širdžiai artimiausias.
Lietuviai nėra prasti žmonės, jie tiesiog per daug bamba ir skundžiasi, bakšto pirštais į kitas Pasaulio šalis ir varvina seilę. Taip, pinigų galima užsidirbti daug daugiau kitose Pasaulio šalyse, bet dar neradome tokio nuostabaus balanso žmogaus biologiniam gyvenimui, kaip Lietuvoje. Visur daugiau ar mažiau gera, bet Lietuvoje geriausia. ♡♡♡
(Šis straipsnis buvo apšlakstytas keliomis ilgesio ašaromis.)
