Pavargę ir sukaitę pasiekėme San Diego miestą. Galiausiai liko vienas esminis reikalas - surasti vietą nakvynei. Peržiūrėję variantus greit pasimetėme. Taip, tai sezono pikas ir dar savaitgalis, bet mokėti virš $130 už moteliūkštį arba $90 už stovyklavietę mano akimis žiūrint yra turistų apiplėšimas. Hotelių kainų sąraše net nesimatė, nes dideli skaičiai pasidarė per margi ir ilgi. Nemokamų sustojimo vietų su žiburiu nerasi, o miške vieniems nakvoti visas internetas nesiūlo, nes 'vis gi Mexika prie pat'. Aptikome galimą stovyklavietę kažkur aukštai, toli ant kalno miške, bet iki jos keliauti reiktų virš valandos, o tikimybė, kad ten dar būtų vietų itin maža. Kad ir koks nakvynės pasirinkimo sprendimas būtų svarbus, mums svarbiausia tuo metu buvo nusiprausti po dušu. Žinome, kad YMCA bendruomenės pastatuose galima nemokamai pasinaudoti jų siūlomomis paslaugomis, tame tarpe dušu, tad susiradome artimiausią ir keliavome nuplauti keliautojiško prakaito. Įstaiga buvo labai ramiame, nuosavais namais ir aukštais augalais apsodintame kvartale. Aplink pačią įstaigą buvo apstatyta statybvietė, o iš kito šono stovėjo didelė, šiuo metu uždaryta mokykla. Kadangi mokykla uždaryta, o įstaiga apstatyta, žmonėms ten nebuvo ko važiuoti, tad pamatę tą vietą abu nedvejodami nusprendėme, kad tobulesnės vietos mieste greit nerasime ir tai puikiai tiks mūsų improvizuotai nakvynei. O kai mes nakvojame, iš aplinkos neišsiskiriame, stovi pastatytas automobilis ir tiek, užtrauktos kelios užuolaidos, bet juk naktį jų vis vien nesimato. Nusprendėme keliauti link papludimio ir išlydint Saulę pasigaminti vakarienę, o sutemus grįšti čia ir ramiai išsimiegoti.
Artimiausias papludimys buvo vos už 5 minučių kelio ir buvo tiesiog tobula vieta - stovėjimo aikštelė, prie naujai pastatytų papludimio pastatų, tobulo žalumo pievelės su pavieniais medžiais, eilėmis palmių ir tobulu smėliuku, o bangų dydis viliojo visus aktyvaus sporto vandenyje mėgėjus. Galiausiai tapome be galo laimingi, kad nenakvojome motelyje ir nevažiavome į mišką, nes tai, ką radome, buvo rojaus kampelis mieste. Į šią vietą grįžome dar tris kartus: pavalgyti, pailsėti ir pasidžiaugti linksmybėmis bangose. Na ir tam, kad pasijuoktume iš žuvėdrų, kurios kraipydamosis kaip diplomatai vaikščiojo aplink šiukšliadėžes ir knabinėjo šiukšlių maišus. Maža to, nepasitenkinančios prakapstytais šiukšlių maišais, bandė knabinėti mūsų obuolio graužtuką, o kaikuriems bandė atimti kąsnį, kuris jau buvo pakeliui į burną.
San Diegas yra ispaniško stiliaus miestas, puoštas naujai išdygusiais dangoraižiais. Čia net kultūros netrūko! Mes kultūrinomės Balboa parke, nuostabaus grožio oazėje vidury miesto.
Nuotraukose mūsų gražiojo papludimio nematysite, nes per daug juo džiaugiausi ir per mažai liečiau telefoną, tad pamiršau tuo grožiu pasidalinti su visais. Nepaisant to, pamatysite kitą krantą, nuklotą uolomis, šalia kurių nutrūktgalviai jaunuoliai šokinėjo į vandenyną (jų tarpe Mantautas, aš jau didžiuojuosi, kad bent kiek įveikiau savo baimę ir pasiplaukiojau atviro vandenyno įlankėlėje). Mamos, nesijaudinkit, vieta saugi, o ir gelbėtojai stebėjo veiksmą. Žinoma, Mantautas saugiai šokinėja nuo uolų, o aš vos trumpam įlipusi į vandenį sugebėjau nusibrozdinti kelį į akmenį.
