Kiekvienas keliauja savaip, vedami skirtingų tikslų ir pomėgių. Mes mėgstame keliauti kuo paprasčiau, be jokių turų, be jokių gidų ar kartais net komforto. Pagrindinė to priežastis yra nežinomybės azartas, kuris kartais ne tik apdovanoja, bet ir tampo nervus. Nuo San Francisko iki Los Andželo siūloma keliauti pirmuoju 'highway'iumi', t.y. greitkeliu, vedančiu palei pakrantę. Dienos metu čia automobilių netrūksta, bet vakarop visi vairuotojai pasislepia hoteliuose ir stovyklavietėse, tad kelias tampa tuščias.
Kadangi keliaujame pačiame sezono įkarštyje, daugėlis stovyklaviečių jau būna užpildytos, o tos, kurios dar turi laisvą vietą, nepasigailės ir plėš iš turistų kiek tik norės. Už vieną automobilio pasistatymą nakčiai reikalauja virš $70! Prabangus stovėjimas. Kadangi mes eaame laisvi ir paprasti, nusprendėme keliauti toliau ir sustoti nakčiai pakėlėje. Išsirinkę jaukų kampelį ten ir apsistojome: ant žavaus, apaugusio skardžio, po kuriuo kraštą skalavo vandenynas. Vaizdai apdovanojo mūsų keliautojišką paprastumą ir lengvą prisitaikymą.
Ryte smagiai papusryčiavę keliavome toliau ir tai, ką išvydome, nudžiugino, nustebino, ir dar kart atpildė. Pakeliui sustojome papludimyje, kuriame kaip didžiulės, ištežusioa dešros gulėjo jūroa dramblių patinai. Jie judėjo kaip didžiuliai vikšrai ir skleidė nuleisto vandens klozete garsus. Ne labai elegantiškos ar grakščios būtybės, bet mes jas vis vien stebėjome su didžiuliu žavėsiu ir praradę amą. Kaikurie tarpusavyje kovojo, iki pusės atsitiesę trankėsi galvomis, kurios atremdamos smūgį pilnai persilenkdavo į kitą pusę. Atrodė kaip guminukų karai, labai linksma stebėti.
Suprantu, kad šios vietos labai sausos ir nepatrauklios, bet visiškai nesitikėjome čia pamatyti zebrų. Jie ganėsi aptvertoje teritorijoje kartu su galvijais. Nesupratome, kaip jie čia atsirado ir kokia to paskirtis, tikimės, kad jie nebus nugalabyti tam, jog kažkas galėtų pasigirti valgęs zebrieną Kalifornijoje. Manau, jų paskirties čia nesužinosime ir tai mums liks mistika.
Vakarop pasiekėme Santa Barbaros miestą, kuris yra visiška telenovelių ikona - jaukus miestukas, nusėtas mažais, puošniais, ispaniško stiliaus namukais. Na, o mums rūpėjo tik atsipalaiduoti pakrantėje po ilgos dienos, pratrintos automobilyje. Visiems keliaujantiems po Kaliforniją siūlome pravažiuoti šiuo keliu, nes juk ne kiekvieną dieną pamagysi šusnį jūros dramblių. Pati pakrantė labai priminė Australiją, Naująją Zelandiją ir Havajus tuo pačiu metu. Kogero dėl to, kad pakrantėje netrūko aukštų, aptrupėjusių, vandenyno skalaujamų uolų.
