Dėl nežinomų priežasčių, nei viename mūsų skaitytame straipsnyje apie Meksiką nepastebėjome pasakojimų apie dažnus ir brangius kelių mokesčius. Jų pasiskirstymas labai įvairus, kartais kertame kelis postus per pusvalandį, o kartais tik kas valandą. Kainos taip pat skirtingos, laviruojančios tarp $20 ir $230 pesų (meksikietiški pesai žymimi dolerio ženklu, keista, taip?). Mes jau paklojome gerokai daugiau nei šimtą dolerių už kelių mokestį, o galo dar nesimato. Nors ir mokame tikrai nemažai, pagirsime, kad keliai bent jau atsiperka. Mokamų kelių būklė būna tarp tobulos iki geros. Kartais pasitaiko senesnis asfaltas, tai vertiname "gerai", bet dažniausiai kelias būna patogus ir naujas. Lenkijos mokamo greitkelio nepranoksta, bet peršoka visus mūsų lūkesčius. Eilinį kartą dėl pasakojimų nuvertinome Meksiką, o čia, pasirodo, infrastruktūra puiki. Kaikuriuose miestelių rajonuose reikalai prastesni, bet už juos mokėti nereikia, tad skirtumas labai aiškus.
Taip pat pastebėjome skirtumą tarp šiaurinių kelių mokesčių postų ir tų, kurie įsikūrę labiau pietuse: šiaurėje postai akilai saugomi stipriai ginkluotų sargybinių, net po kelis prie vieno įvažiavimo, o kuo labiau į pietus, tuo ginklai mažesnis, apsauginių mažiau ir įtampos ne tiek. Mūsų teorija buvo tokia, kad kadangi postuose galima susimokėti tik grynais, jie tampa grynų pinigų kaupyklomis, tad skurdūs gyventojai galėtų į juos kesintis. Tikrai nemanome, kad sargybiniai stovi tam, jog šautų į mokančius vairuotojus. Tikime, kad jie ten stovi visų saugumui, o ne visų baimei.
