Sakoma, kad važiuojant į San Franciską reikia turėti gėlių plaukuose. Na, kadangi orai buvo vėsus ir itin drėgni, gėlių plaukuose nesinorėjo turėti, bet nepaisant to, jų čia tikrai netrūko - visur gatvėse prisodinta gėlių vazonų, kabančių ar net ištisų lysvių.
Mums San Franciskas patiko, bet manome, kad Pilkoji Materija jį prakeikė kartu su mumis. Girdėjome gandus apie labai stačias gatves San Franciske, bet, žinoma, privalėjome įsitikinti patys. Šiuo metu visus gandus galime patvirtinti ir pasakyti, kad jeigu jūsų automobilis su ne automatine pavarų dėže, tai į San Franciską net nesvajokite keliauti, nebent norite iššūkio sau ir savo automobiliui. Be to, dar pasiūlysime gerai apžiūrėti stabdžių būklę, nes čia jie dirbs iš peties ir jūs tikrai nenorėtumėte, kad jie atsistatydintų. Laimei, Pilkoji Materija yra nuostabi, sena, bet dar energinga, nuostabios būklės senutė ir visus San Francisko iššūkius pukšėdama puikiai išlaikė, už tai jai duodame dešimtuką! Bet vis vien tvirtai tikime, kad labai stačioje įkalnėje jai stovėti kamštyje tikrai nepatiko. Pagalvojau, išlipsiu iš mašinos ir nufotografuosiu, bet nesitikėjau, kad tokiu pasvyrimu gravitacija trenks durelėmis atgal. Ką gi, nuotraukų padariau, o kol stovėjome, langų valiklio skystis upeliu tekėjo per galinį stiklą, mat pagalvojo, kad laisvė arti, nes automobilis stačias. Nieko tokio, bus dar to skysčio.
Gražus tas San Franciskas - sulipę namai formuoja didžiulius blokus, nukloja ištisas gatves spalvotais pastatais, aukštos kalvos kartkartėmis apdovanoja gražiais, panoraminiais vaizdais, o miesto centras nuklotas dangoraižiais. Šiaip ir Alkatraso sala arčiau, nei aš įsivaizdavau. Gaila tik, kad nepavyko išgyventi San Francisko sielos, galbūt dėl vėsaus oro, galbūt dėl rūko kaldros, dengiančios miesto pakrantes, bet nepajutome tos sielos, kurios taip tikėjomės ir laukėme.
