ROADTRIP TO PANAMA

ROADTRIP TO PANAMA

Friday, August 5, 2016

Sayulita ir Meksikietiškos bangos

Saulės spindulių stygiaus čia tikrai nėra, o ir vandenyno užtektinai. Pavargę nuo ilgų dienų, pratrintų automobilyje ir nuvažiuotų kelių tūkstančių kilometrų (iš viso jau 12,000), nusprendėme stabtelėti akimirkai ir pasidžiaugti kelione, o ne tik purkštauti dėl nusėdėtų sėdmenų. Mantautas išsirinko mažą, jaukų Sayulita miestelį vakarų pakrantėje, dvejų valandų kelio atstumu nuo Tepic miesto. Nakvynė pačiame miestelyje brangi, tad serpantinais važiavome toliau ir pasiekėme Bucerias, kuriame ir nakvojome. Ryte (kur gi, jau buvo pietų metas) išsiruošėme į Sayulitos pakrantę, dengtą tamsiu smėliuku ir daugybės poilsiautojų. Pastatėme Pilką Materiją kogero nelabai oficialioje aikštėje. Taip, aikštėje, nes ten buvo futbolo ir beisbolo sporto aikštė viename, o aikštės kraštai buvo apstatyti automobiliais. Mums tuojau sušvilpė gvardija vyriškių, tupinčių tribūnoje, iš kurių vienas tuojau pat prisistatė prie automobilio ir paprašė susimokėti už stovėjimą: $5 US doleriai arba $50 pesų. Tiems, kurie nelabai gerai skaičiuoja svetimas valiutas išversiu, kad $50 pesų yra tik $2,6 US doleriai, tad prašydami $5 US dolerių iš amerikietiškų turistų, jie gerokai pasipelno. Mes, laimei, turėjome ir dolerių, ir pesų, tad mūsų neapšovė - sumokėjome pesais. Vyriškis pavymui sušuko, kad 'užsidaro' 19 valandą, pažiūrėjau į telefoną, o jis rodė 13:30, tad nesijaudinau, nes vakaras dar toli.
Apsikrovę savo papludimine manta nutepenome prie smėlio. Čia gyvenimas ir verslas virte virė: daugybė žmonių maudėsi, plaukė banglentėmis, smėlis buvo tirštokai apstatytas skėčiais ir pledais, o vietiniai dirbo iš peties, pardavinėdami pačius įvairiausius dalykus nuo maisto gaminių, papuošalų, kasų pinimo paslaugų, laikinų tatiuruočių, statulėlių, akinių nuo Saulės, rūbų, skrybėlių, molinių puodų, rankdarbių, hamakų ir kitokių niekučių. Labiausiai paplitęs 'bizniukas' - skėčių ir šiaudinių gultų NUOMA. Taip, ateina vyriškis, įsmeigia tau skėtį ir prašo pinigėlių, o vėliau ateina ir bet kada jį susirenka. Nuoma ne pigi, įprasta kaina $250 pesų (apie €12), bet dėrėtis galima. Man pasidarė juokinga, tad vyriški su jo skėčiu nusiunčiau nuo savo pledo. Jie ne įkyrūs, dažniausiai iš karto supranta žodį 'nó' ir negaišdami savo ir mūsų laiko traukia toliau. Troškome atsigaivinti nuo karštų orų vėsiame vandenyno vandenyje, tad nieko nelaukę bėgome bangų link. Deja, vandenyno vanduo pats mielai atsivėsintų nuo karštų orų ir kaitinančios Saulės, nes vanduo buvo ne vėsus, o labai šiltas. Būti vandenyje ar ant smėlio nesudarė jokio skirtumo, nes vis vien buvo karšta. Tupėdami ant savo pledo išgirdome, kaip už mūsų kažkas ispaniškai kviečia "amigos". Atsisukę, pamatėme kelis meksikiečius, pakuojančius begales tuščių alaus skardinių ir rodančių į jų skėtį, bei šiaudinį pledą. Pasirodo, jie juos išsipirko, dabar išeina, tad nori juos palikti mums. Labai maloniai nustebome ir nudžiugome žmonių draugiškumu. Kai vyrai pasitraukė, aš pradėjau kuistis ant šiaudinio pledo ir įsirengiau patogų guolį pavėsyje.
Banglenčių nuomos punkte moteriškė Mantautui pasakė, kad jis banglentę gauna valandai, nes penktą valandą ji užsidaro. Aš pažiūrėjau į laikrodį, o jis man rodė 14:00. Mantautas nuėjo pasiaiškinti ir paaiškėjo, kad tuo metu buvo 16:00! Pasirodo, mes kirtome net dvi laiko juostas to net nepastebėdami. Keista, nes hotelį mes palikome dviemis valandomis per vėlai, bet niekas mums nieko nesakė. Supratęs, kad turi mažai laiko Mantautas su didžiule šypsena veide atsitempė nuomotą banglentę ir papozavęs vienai nuotraukai išskubėjo gaudyti bangų.
Praėjus galbūt 40 minučių, pamačiau pareinantį Mantautą, sunkiai tysiantį banglentę savo šone, su baugia išraiška veide. Aš stipriai išsigandau, tuojau pat pašokau ir pradėjau klausinėti, o jis, purtydamas galvą, toliau tempė banglentę nuomos punkto link. Mano galvoje atsirado milijonas minčių: banga jį pagavo, susižalojo, susitrenkė stuburą, nebegalės vairuoti, ieškosim ligoninės, žodžiu - kelionė baigta. Grįžęs Mantautas atsistojo prieš mane ir pasakė "atsiprašau", nors aš jam bėriau tūkstantį klausimų vienu metu, į kuriuos jis neatsakinėjo. Galiausiai dar penkioliką kartų atsiprašė ir pasakė, kad pamiršo nusiimti mano žiedą, kurį jau kelias savaites dėvėjo, tad jį pasiglemžė bangos. Man buvo ramu, kad jis gyvas, sveikas ir ligoninės ieškoti, laimei, nereiks. Tik buvo labai gaila ir liūdna, kad mano mylimasis paauglystėje pasidovanotas sidabrinis žiedukas, išgraviruotu "Gintarė" atiteko vandenynų Dievams. Gaila, bet tegul tai būna auka, atiduota Dievams už tai, kad bangos niekados nesužalotų mano mylimo vyro ir visados jį saugiai paleistų atgal į krantą.
Nusiminusį Mantautą buvo sunku vėl motyvuoti, bet juk gera, soti, skani vakarienė pradžiugina visus. Eidami siauromis Sayulitos gatvelėmis atkreipėme dėmesį į mažą, atvirą, vieno vyro restoranėlį, kurio meniu buvo parašytas angliškai, tad priėjome ir jį užkalbinome. Pasirodo, kad "Pedrito's" restoranėlyje dirbantis Roberto moka angliškai ir tuojau pat suprato, ko mes ieškome, pasiūlė mums padaryti didelę lėkštę daržovių, iš kurios patys galėsime sau susisukti takos. Nieko nelaukęs tuojau pat nuskubėjo tarkuoti daržovių, o mes įsipatoginome prie staliuko ir apžiūrinėjome aplinką. Kai Roberto mums atnešė savo šedevrą, mes apstulbome ir nekantravome pradėti puotą. Prie savo šedevro jis atnešė indelį su načios, indelį su aštriu padažu ir indelį su pjaustytomis, mažomis, žaliomis citrinomis. Pats šedevras buvo iš pomidorų grežinėlių, ant kurių buvo sukrauti bulvinių blynų gabaliukai, lėkštės viduryje prikrauta krūva tarkuotų burokėlių, morkų ir baltųjų ridikų. Ant krūvos viršaus puikavosi avokado grėžinėliai, o iš visų pusių gulėjo gardžiai pakepinti brokolio gabaliukai. Roberto papildomai atnešė lėkštę su karštomis tortilijomis. Maistas buvo nuostabaus skonio, šviežias, šiltas ir maistingas, o Roberto mumis puikiai rūpinosi. Atsidėkodami už nuostabų maistą ir bene geriausią aptarnavimą, atsiskaitydami arbatpinigių negailėjome. Ši diena buvo ne eilinis pabūvimas papludimyje, o pirmoji diena ragaujant tikrą, meksikietišką aplinką ir gyvenseną. Tai buvo nuostabi meksikietiška vakarienė ir šauni diena pakrantėje. Pailsėję keliavome toliau. Palikę Sayulitą supratome, kad mums patinka Meksika.