Apie Meksiką galime atsiliepti tik gerai. Visi tie įspėjimai, nuvertinimai, gasdinimai ir peikimai mūsų kelionėje visiškai nepasitvirtino, net atvirkščiai, likome sužavėti nuostabia žmonių kultūra ir stulbinančiai gražiu kraštu. Žinau, kad lietuviai yra labai stropūs ir darbštūs žmonės, bet kažkas man vis vien šnibžda, kad meksikiečiai šiuo atžvilgiu mus šiek tiek lenkia. Aš buvau maloniai sužavėta žmonių draugiškumu ir noru padėti, šiltu bendravimo būdu. Labiausiai sužavėjęs žmonių bruožas (einantis po darbštumo) pabrėžia mūsų lietuviškas šaknis: alus Meksikoje bene pigesnis nei maisto produktai, tikrai, jis toks pigus, kad net kyla klausimas iš ko jis taip pigiai gaminamas, bet per visas dvi Meksikoje praleistas savaites nematėme nei vieno besišlaistančio girtuoklio! Dar pabrėšime, kad Coronos, Sol ir XX alaus parduotuvių net menkiausiame kaimelyje yra bent kelios. Kogero jiems pašonėje Sovietai nestovėjo ir ginklą įrėmę nemokė maukti degtinę, bet net atsižvelgus į jų išskirtinę tekilos kultūrą tai yra nuostabiai žavinga. Akivaizdu, kad jie jaučia didelę atsakomybę ir saiką. Kas skoninga, o kas ne, mūsų akimis nelabai pataikė į dešimtuką, bet nesiskūsime ir palinkėsime jiems tapti bent šiek tiek tvarkingesniais.
Žinote, ko pasiilgsiu labiausiai? - Ananasų!!! Jeigu nesate valgę šviežaus, meksikietiško ananaso, tuomet nieko nežinote apie ananasus. Lietuvoje stumdomi ananasai ir Meksikoje šviežiai nuskinti atrodo kaip du visiškai skirtingi vaisiai. Ananaso sultingumui ir saldumui net trūksta žodžių, jo viduriukus, kuriuos Europoje išpjauname, nes jis per kieti, čia visi valgo apsilaižydami pirštus. O ką bepasakyti apie mangus...! Jie mėsingesni ir sultingesni, nei labiausiai prisirpę lietiviški obuoliai. Mes jų po 2-3 suvalgydavome vien tik pusryčiams, po bent vieną pietums, o dažnai ir vakarienei po vieną prigriebdavome. Taip neįprasta, kad jų kauliukas toks plonas ir mažas, dažniausiai kaulas mange užima bene puse viso vaisiaus. Komplimentus galėtume žerti avokadams, kepintiems bananams, šviežiems bananams, žalioms citrinoms, virtiems kukurūzams, naudojamiems prieskoniams, alui ir visados gardiems tacos (vietinis patiekalas, į plokštų, perlenktą blyną įdėtos daržovės ir įvairūs mėsgaliai). Žodžiu, į Meksiką verta atvažiuoti jau vien tik dėl nuostabaus maisto. Kiekvienoje Meksikos vietoje paplitę kitokie vaisiai ir pakramstukai, bet tai nieko nekeičia, nes jie visi pribloškia savo gardžiu skoniu.
Kultūrintis čia galima iki gyvenimo galo - paskaičiuota, kad norint aplankyti po vieną senųjų civilizacijų miesto kompleksą per dieną, tai užtruktų daugiau nei 100 metų! O mes aplankėme vos 8 iš keliasdešimties tūkstančių. Nepamirškime ir nuostabių pakrančių ir arbatos šiltumo vandens jūroje ir vandenyne. Baltas smėliukas, žalios palmės, skaidrus vanduo - tobula egzotika. Jeigu gulėdamas ant smėliuko išalktum ar ištrokštum, tai nesijaudink, nes vietiniai Tavimi rūpinasi ir ilgai netrukus prisistatys siūlydami tau savo gėrybes.
Nuostabius dalykus Meksikoje galėčiau vardyti dar ilgai. Pripažinsime, kad kelių mokestis mus užklupo netikėtai, o ir tie trys kartai, kai mus sustabdė policija nebuvo labai malonūs, bet galiausiai visi čia labai draugiški, nuoširdūs, tad viskas sekėsi kuo puikiausiai.
Oficialiai skelbiu, kad pamilau Meksiką ir skiriu jai garbingą trečią vietą mano mėgiamiausių šalių kelionėms sąraše! (Havajai ir Naujoji Zelandija petys į petį kovoja dėl pirmos vietos, bet galiausiai manau, kad skiriu joms lygiasias. Meksika stipriai vejasi dvi nugalėtojas). Su didele širdgėla kertame pasienį ir paliekame jaukų, gražų, šiltą, žalią, turiningą, šiek tiek skurdžią, bet kuklią šalį. Meksika - tikiuosi, kad mes dar pasimatysim. ♡
