"Senotas (isp. Cenote) – karstinių ežerėlių tipas paplitęs Mezoamerikoje, o ypač Jukatano pusiasalyje, pietryčių Meksikoje. Susidarė lietaus vandeniui išplovus paviršinį klinčių sluoksnį ir susijungus su požeminiais urvais. Pavadinimas kilo iš majų kalbos žodžio Ts’ono’ot, reiškiančio „kažkas gilaus“. Senovės majai senotus naudojo kaip ritualines vietas. Jų vanduo būdavo laikomas šventu, čia buvo aukojamos žmonių aukos (ypač vaikų ir jaunų vyrų). Manyta, kad tai vartai į požeminę mirusiųjų karalystę. Bene žymiausias majų senotas yra Šventasis senotas Čičen Icoje. Dabar dalis šių senotų yra populiarūs tarp povandeninio nardymo mėgėjų." Iš https://lt.wikipedia.org/wiki/Senotas ,[žiūrėta 12.08.2016].
Tai nebuvo pirmi urvai, kuriuose mes buvome, o tuo labiau plaukėme (prisiminkime Naujosios Zelandijos šviečiančius kirminus), bet čia buvo įspūdinga. Šaltas, švarus vanduo labai atgaivino ir atvesino po karštos, drėgnos dienos Čičen Icoje. Urvų lubose kabėjo šikšnosparniai, o vandens dugno net nesimatė, į urvą pro mažą plyšį sklido šviesa, o šikšnosparniai skraidė pirmyn atgal. Nuostabi patirtis, visiems lankantiems Meksiką rekomenduojame apsilankyti bent vienoje (čia jų bene keli tūkstančiai) ir atsivėsinti nuo smėlėtų papludimių ar karštų drėgnųjų miškų.
