Kadangi buvome stipriai prigąsdinti Meksikoje tūnančių grėsmių, nusprendėme nevažiuoti nežinodami, kur nakvosime, tad dieną prieš internetu išsiperkame hotelio kambarį. Po smagios dienos Sayulitoje nusprendėme pajudėti Meksikos miesto link ir naktį praleisti Gvadalajara mieste. Rezervavome patrauklų, mažytį kambarį moderniame, aukštame hotelyje su maža aikštele automobiliams. Kadangi dažniausiai už kambarį susimokame iš anksto, jis mums būna garantuotas. Šį kartą neleido iš anksto sumokėti už kambarį, bet mes nieko blogo nepagalvoję į hotelį neskambinome ir nebandėme tartis, nes nesitikėjome vėluoti. Bet gyvenimas yra margas ir neprognozuojamas, todėl hotelyje atsiradome gerokai po 23 valandos.
Priežastys dėl mūsų vėlaus atvykimo labai žmogiškos:
1. Mes pasiklydome laike ir gyvenome 2 valandomis atgal, stebėdamiesi, kodėl Saulė čia leidžiasi taip anksti;
2. Pakelėje matėme 3 vilkikų avarijas, dėl vienos iš jų ilgai stovėjome nejudančiame kamštyje, kurio metu pradėjome tvarkyti betvarkę automobilyje, pradėdami nuo miegmaišių;
3. Dažnas kelių mokestis daug laiko neužima, bet minutė prie minutės per parą sudaro visą valandą, o juk degalų pakeliui užsipilti taip pat reikia;
Kai nuėjau pasikalbėti, jauna mergina angliškai nekalbėjo, o ir rezervazcijos mano vardu nerado. Tuomet ji pasikvietė kolegą, kuris šiaip ne taip angliškai man paaiškino, kad nuo 22 valandos vakaro jie anuliuoja visas išankstines rezervacijas, nes hotelis jau pilnas. Jis pasisiūlė paskambinti keliems hoteliams ir pasiteirauti ar jie dar turi laisvų kambarių. Iš kelių jo skambučių tik vienas teturėjo laisvą kambarį už $1450 pesus (70€). Už negautą kambarį būčiau turėjau sumokėti tik $449 pesus (22€). Atsisakiau, jis apgailestavo dar kartą ir mes išvykome iš hotelio. Kol Mantautas svarstė sustoti visuose pakelės hoteliuose, aš jau kūriau planus, kaip mes trauksime atgal supakuotus miegmaišius ir ieškosime vietos automobiliui. Kadangi Centrinėje Amerikoje saugumo sumetimais žadame miegoti hoteliuose, moteliuose ir hosteliuose, norėjome pertvarkyti automobilį, kad būtų daugiau vietos mums ir mažiau vietos daiktams, bet pirmiau turėjome išspręsti nakvynės reikalą.
Ilgai netruko, kol mažame plyšelyje tarp namų, prie blizgaus naktinio klubo, pamatėme mažą iškabą "Premium Motel". Tuojau pat išsukome iš kelio ir atbuli, pro naktinio klubo įėjimą privažiavome moteliuką. Įbėgau į vidų ir užkalbinau televizorių žiūrėjusį vyriškį. Jis pakvietė moterį, su kuria gestikuliuodama paprašiau vieno kambario dviems vienai nakčiai. Ji nuvedė mane prie vienų motelio (vieno aukšto viešbučio) durų, o Mantautas iš paskos lėtai vairavo Pilkąją Materiją. Kai moteris atidarė kambarį, aš nustebau - jis buvo erdvus, su didžiule lova, kondicionieriumi, tevlevizoriumi ir tvarkingu vonios kambariu. Šalia kambario buvo įrengta erdvi, garažo tipo niša automobiliui, į kurią Mantautas įvairavo mūsų gražuolę. Išsigandau, kad toks šaunus kambarys kainuos daug, tad iš karto paklausiau kiek ir ištiesiau savo telefoną su įjungtu skaičiuotuvu, kad moteris galėtų įrašyti kainą. Nustebsite kogero ne mažiau nei aš, bet kambarys kainavo $395 pesus (19€)! Ką galiu pasakyti - jei nesiseka, tai pasiseka su kaupu. Sumokėjau grynais į rankas, moteris dar atnešė grąžos ir palinkėjo geros nakties.
Patogiai išsimiegoję, ryte švariai sutvarkėme savo namus ant ratų, sudėliojome ir perdėliojome daiktus, atlenkėme sėdynes atgal, vėl pritaisėme saugos diržus, iššlavėme ir kambaryje pasigaminome pusryčius. Buvo labai patogu turėti Pilką Materiją pašonėje, o ypač tvarkant pravertė kriauklė ir didelė lova, ant kurios išdėliojome daiktus.
Labai džiaugiames, kad pirmo žvilgsnio nesėkmė baigėsi dideliu laimėjimu.
