Norėtume įspėti, kad jeigu tai yra Jūsų pirmas skaitytas įrašas, mes rekomenduojame pradėti skaityti nuo apačios einant į viršų.
Palikę žavų Gvadalajara miestą patraukėme Meksiko miesto link. Keliai buvo puikios būklės, o ir gamta čia stulbinančiai graži, labai europietiška, savo apžėlusiais kalnais man priminė Vokietiją ir Italiją. Kadangi atstumas tarp miestų yra beveik 600km, vėl užsivėlinome ir teko važiuoti Saulei nusileidus. Taikiai ir tykiai važiavome savo tikslo link.
Kirtę vieną iš kelių mokėjimo postų buvome pastebėti stovinčios policijos ir išprašyti į šalikėlę. Mes neišsigandome, Mantautas išsitraukė savo vairuotojo teises, o aš pradėjau krapštyti draudimo dokumentus.
Prie automobilio priėjo pareigūnas, pasisveikino ir pro pradarytą langą įkišo ranką, pasisveikindamas su Mantautu. Paklausė ar kalbame ispaniškai, atsakėme, kad mokomės, tad daug nekalbame. Jis išsitraukė savo išmanujį telefoną, pasijungė google vertėją ir pradėjo į jį kalbėti. Kai jis baigė, moteriškas, automatinis balsas angliškai mums bandė išversti, kad vyksta kažkokie cirkuliavimai ir mes pažeidėme nevairavimo taisyklę. Bandėme pasiaiškinti, ką reiškia tas cirkuliavimas, bet po kelių bandymų vis vien nesupratome, kokį įstatymą pažeidėme. Kažkas su nežinomu, neleistinu vairavimu tarp 5 ryto ir 10 vakaro, ar atvirkščiai. Kai jie mus sustabdė, buvo 21:05. Paklausėme, ką mums daryti dabar, o pareigūnas atsakė, kad privalome sumokėti $4000 pesų (191€) baudą. Kaina šokiravo, tad norėjome toliau pasiaiškinti, ką mums daryti, jeigu važiuoti neleistina, bet mums liko 56km iki hotelio. Jis mums bandė išaiškinti, kad privalome sumokėti baudą, arba automobilį nutemps, nors kol jis kalbėjo su mumis, dar daugybė automobilių pravažiavo pro šalį. Mantautas bandė pasiaiškinti, ar tai dėl mūsų Kanadietiškų numerių, o vyriškis atsakė, kad ne. Tuomet mes bandėme paklausti iš kur mums reikėjo žinoti tokią informaciją, o pareigūnas tuo tarpu suirzo ir sako, kad turime sumokėti $6400 pesų (305€) baudą. Stebūklingu būdu, kaina iššoko! Mes pasimetėme ir pradėjome aiškinti, kad tiek daug grynų pinigų neturime, esame pigiai keliaujantys studentai ir negalime sumokėti tokios baudos. Tuomet Mantautas išsitraukė visus pinigus iš piniginės ir parodė pareigūnui, kad turime tik $900 pesus (44€). Pareigūnas pagriebė kupiūras iš rankos, atidėjo $100 pesų (7€) ir pasakė, kad mums jų dar reikės kelio mokesčiui iki Meksiko miesto. Likusius $800 pesų (38€) pasiliko sau. Galiausiai pasakė, kad tiek užteks, nes jis negali čia tiek ilgai stovėti prie mūsų, o mes galime judėti toliau. Atkišo ranką Mantautui ir pasitraukė nuo automobilio. Visas cirko šou vyko virš 20 minučių.
Drebančiomis kojomis ir apšiktomis sielomis važiavome toliau. Nepatikėsite, bet vos už poros kilometrų mus pasivijo dar vienas pareigūnų automobilis ir privertė sustoti! Atėjęs pareigūnas vėl atkišo Mantautui ranką, o aš neatlaikiusi pradėjau kūkčioti. Vyras pasakė, kad čia 80 km/h zona ir mes viršijome greitį. Kogero su praeitais pareigūnais sustojome prie greitį ribojančio ženklo ir todėl jo nematėme.
Mantautas pradėjo aiškinti, kad mes nebeturime pinigų, nes visus juos atėmė pareigūnai, prieš 5 min mus sustabdę. Tuomet pareigūnas pradėjo klausinėti, kiek mes sumokėjome. Nesupratome, kurie pateko į bėdą - jie už pinigų paėmimą, ar mes, už pinigų parodymą. Mantautas bandė paprašyti, kad mums išrašytų baudą, nes kitaip jos sumokėti negalime. Po kelių minučių neaiškaus pokalbio, pareigūnas pasakė, kad čia greitis ribojamas iki 80 km/h ir mes neturėtume viršyti, o dabar galime keliauti toliau. Jis vėl atkišo Mantautui ranką ir ją spausdamas savo "WELCOME TO MEXICO" (Sveiko atvykę į Meksiką)! O, koks 'nuoširdus' pasveikinimas!
Neatlaikiau ir pradėjau stipriai kūkčioti. Ne dėl pinigų ir ne iš baimės, o iš didelio apmaudo. Mes sumokėjome daugiau nei $100 USD (90€) už automobilio draudimą, kad pareigūnai neturėtų prie ko prikipti, o jie net NEPASIŽIŪRĖJO į mūsų dokumentus!! Tai žinodami iš karto nebūtume pirkę draudimo, o atsidėję tą sumą išprievartautiems kyšiams.
Mes labai pamėgome Meksikos kraštovaizdį, maistą ir draugiškus žmones, o štai labiausiai prisibijoti verta korumpuotų policininkų. Šio itin nemalonaus nutikimo metu išmokome kelias pamokas:
1. Niekados neturėti visų pinigų vienoje krūvoje. Laimei, už visus kelių mokesčius mokėjome iš Mantauto piniginės, o maniškėje liko didžioji, nepaliesta, grynų pinigų suma.
2. Tai kogero nepadės, nes policininkų pakelėse matėme ir dieną, bet naktį vairuoti tiesiog nejauku.
3. Kitą kartą iš karto eisime prie reikalo ir nesigilinsime į tai, ką "pažeidėme".
Nenorėtume nusivilti Meksika. Girdėjome kalbas, apie korumpuotus policininkus, o ir Mantautas labiausiai bijojo jų, o ne civilių ar gamtos dėsnių. Štai ir pamatėme tikrąjį Meksikos veidą.
Nusivalau apmaudo ašarą ir keliaujame toliau.
