Maršrutas Kanada-Panama oficialiai baigtas!

Praėjus jau kelioms savaitėms po mūsų įveiktos kelionės nuo Vankuverio Kanadoje iki Panamos miesto Panamoje dar vis negalime apdoroti visų išgyventų nuotykių ir pamatytų vaizdų. Visko buvo tiek daug, kad net sunku suvokti.  Emocijų tiek daug, kad jos net nebetelpa į galvą. Laimei, viską aprašėme šiame tinklapyje, tad bent jis prisimena mūsų kelionę. Dar vis negalime atsidžiaugti savo laime ir sėkme kelionės metu. Sunku patikėti, kad užsibrežėme nutrūktgalvišką tikslą ir jį sėkmingai pasiekėme. 

Pasakysime atvirai, kad kelionė mus labai išsękino. Šiuo metu jau spėjome pakankamai atsivalgyti ir atgauti jėgas, bei kiekvieną naktį kokybiškai išsimiegoti. Ne tik mes atsigavome, bet ir mūsų šeimos nariai, ramiai naktimis miegodami žinodami, kad vaikai po 14 mėnesių saugiai grįžo namo. Mokslai mūsų nelaukė ir vos tik spėjome nusileisti ant Tėvynės žemės, Mantautas pirmiau važiavo į paskaitas, o ne namo. Tuo tarpu mano mylimos geografijos studijos nestovi vietoje ir man tenka vėl apsikrauti įvairiais žemėlapiais. Gyvenimu nesiskundžiame, vis gi esame pačioje šauniausioje Pasaulio šalyje - Lietuvoje. Ši kelionė tikrai stipriai pakeitė mūsų bendrą Pasaulio suvokimą. Buvo neįtikėtina patirtis kirsti tiek daug įvairių geografinių zonų ir susidaryti bendrą Šiaurės Amerikos žemyno vaizdą. Pripažinsiu, kad jį įsivaizdavau visai kitaip, nors ir buvau geografiškai apsišvietęs žmogus. Ši kelionė padėjo suvesti daug galų, sulaužyti priešankstinius nusistatymus ir dar kartą patvirtinti, kad vanduo yra didžiausias Pasaulio turtas. Tuo pačiu pridursiu, kad nebūčiau pasirengusi dar kartą išgyventi šį maršrutą, nors sekantį kartą būtume daug geriau pasiruošę, nes viską žinotume. Nepaisant nuostabių nuotykių ir žavingų vietų, grįšti norėčiau tik į Meksiką - žavingą, egzotišką ir derlingą šalį. Dėl labai nesėkmingos patirties Gvatemaloje nenorėčiau jai suteikti antros progos ir grįšti į ten šiuo metu neketinu. Panašus verdiktas ir Hondūrui, kurio klaikūs pasieniai atbaidė viešnagei. Bet, žinoma, labiausiai norėtume grįšti į Vankuverį, mūsų mielą, išsiilgtą miestą. Žodžiais sunku papasakoti, kaip stipriai mus praturtina kiekviena mūsų kelionė. Atrodo, kad dabar esame milijonieriai, skirtumas tik toks, kad mūsų milijonai mus iš tiesų daro turtingais ir laimingais. 

Suteiksime šiek tiek statistikos iš mūsų ilgos, varginančios, sunkios, nuotykingos kelionės:

63 dienas keliavome

10 šalių aplankėme

18 295 kilometrus nuvažiavome

17 nacionalinių parkų aplankėme

8 Majų miestų griuvėsius pamatėme

7 kirtome varginančius, chaotiškus Centrinės Amerikos pasienius

2 vandenynai

2 dykumos

2 keliautojai

1 Volvo

Visur gerai, bet namuose geriausia. 

Lietuva, ačiū, kad esi.

Laisvalaikis prieš skrendant namo

Tarp atvykimo į Panamą ir skrydžio namo dar turėjome savaitę laiko pasidžiaugti kelione ir pailsėti. Pardavę automobilį priemėme Karloso pasiūlymą apsigyventi pas jį namie, tad ne mažai laiko leidome su juo. Daugiausiai laiko užėmusi veikla buvo VALGYMAS. Po beveik 2 mėnesių be pietų labai išsekome ir išalkome puikios kokybės, gardaus, o ypač naminio maisto. Norėjome valgyti be perstojo, nors jau ir buvome sotūs, pastoviu valgymu simbolizavome kelionės galą, tad nueidavome į prekyboa centrų užkandinių skyrių ir užsisakydavome po kelis skirtingus patiekalus vienu metu. Dažniausias gardėsis buvo suši, kartu su jais valgėme jūros kopūstų salotas, kinietiškų makaronų, o dažnai įsprausdavome ir picą ant viršaus. Nepamiršome pasiskaninti ir vaisių kokteiliais, bei keliais saldainiais. Kažkodėl, nepavyko rasti sriubos ir salotų, tad šių patiekalų be galo geidžiame ir laukiame, kada grįžę namo atsivalgysime ir jų. Dar savo laisvą laiką leidome viename senamiesčio barų, kuriame visi keturi (Karlosas, Mantautas, Pilkoji Materija ir aš) leidome laiką visišku Berlynietišku stiliumi. Buvo sunku laikyti ašaras iš ilgesio. Karlosą buvome pasikvietę į kiną, nes filmas buvo anglų kalba, tik su ispaniškais subtitrais. Vaikščiojome po miestą, prekybcentrius (nes juose gaiviai vėsu, o lauke tvankiai drėgna). Mantautas atsisveikino su savo ištikimais batais, kurie mus lydėjo net į pačią pirmąją mūsų kelionę - Australiją. Juos iškeitė į naujokus. Apsilankėme ir Panamos Bio įvairovės muziejuje.

Paskutinę dieną praleidome Taboga saloje. Karlosas mums patikėjo Pilkąją Materiją, mes nuvažiavome iki kelto, palikome mašinytę pakrantėje, o patys išplaukėme gaudyti smėlio ir Saulės spindulių. Pasak gandų, artimiausias papludimys yra tik toje saloje, nors akivaizdžiai matėme smėlėtų pakrančių aplink visą miestą, jose niekas nesimaudė ir nevaikščiojo. Galiausiai likome stipriai Saulės nubučiuoti ir skaudžiai nuglamonėti. Dėl nesuprantamų priežasčių mūsų naujas kremas nuo Saulės neatliko savo darbo, tad dabar kenčiame pasekmes. Pamatysite kaip juokingai įdegiau akinius, Mantautas mane praminė Meškėnu! O pats net kuprinės ant nugaros negali užsidėti... kūnai tiesiog žvilga nuo storo drėkinančio kremo sluoksnio. Štai ir parsivežame kelionių suvenyrą - skaudų įdegį.

Panamos senamiestis

Nepaslaptis, kad Panamoje Ispanai padarė didžiulę įtaką ne tik kultūroje, bet ir architektūroje. Pirmą kartą išvydę Casco Viejo, arba kitaip pasakius Panamos miesto senamiestį, labai nustebome: čia viskas taip europietiška, taip gražu, taip širdžiai artima. Vaikščiodami senomis Panamos senamiesčio gatvėmis galvojome tik apie vieną - mūsų mylimąjį, išsiilgtą Vilnių. Viskas čia taip priminė namus, Europą, širdžiai artimas vietas. 

Aplink aenamiestį yra pastatytas įspūdingas aplinkelis, kuriuo važiuodamas vienu metu matai visą senamiestį ir naujai išdygusius Panamos miesto dangoraižius. Aplinkelis platus, naujas, gerai prižiūrėtas ir tikra atrakcija. Dar pamiršau pabrėžti, kad aplinkėlis yra žiedo formos kelias, pastatytas ant vandens. Įspūdinga.

Pačiame senamiestyje daug vaikščiojome, nors jis ir nėra didelis. Užsukome pavalgyti labai gardžios picos ir pasivaišinome gėrimais atvirame bare ant supynių. Žavinga vieta!

Sudie, mylimoji Pilkoji Materija!

Mes jau tokie - jautrūs, prieraišūs ir dėkingi, atsisveikinti su savo mylimąja Pilkąja Materija nebuvo lengva...
Kraustydami visą savo gyvenimą iš mūsų namų ant ratų mąstėme apie tai, kokia ilga, varginanti, ištvermės reikalaujanti buvo mūsų trijų kelionė. Tryse įveikėme 10 šalių ir 18 295 km, visi trys sirgome tuo pačiu metu Gvatemaloje ir visi trys lėtai vargome pasveikimo link. Kartu matėme nuostabius kraštus, bet ir klaikias vietas. Įvairų maistą išragavome mes, o ir Pilkoji Materija priragavo "įvairios kokybės kuro".
Karlosas kartu atsivežė savo draugą Diegą, kuris pasirašė dokumentus ir tapo mūsų brangiosios legalus sąvininkas. Tačiau tai tik formalumai, nes automobiliu toliau naudojosi Karlosas, o dar ir mus jame vežiojo.
Manėme, kad bus sunku atsisveikinti, o pati pardavimo akimirka manyje tikrai išspaudė pora ašarų, bet mus mylimoji mašinytė kasdien guodžia ir globoja Karloso kieme, tad ją dar vis matome kasdien, vaikydami liūdesį į visas puses. Jai esame dėkingi už nuostabią kokybę, ištvermę ir patikimumą. Tokių nuostabių automobilių reta, todėl mums yra didžiulė garbė, kad mūsų kelionę vedė Pilkoji Materija!

Paskutinė kelionė tryse

Kol mes šniukštinėjome po Panamos kanalą ir spoksojome į kanalą kertančius laivus, potencialus mašinytės pirkėjas, buvęs netoliese, nusprendė užsukti į kanalą, nes žinojo, kad jame leisime laiką. Kai mes galiausiai atsižiūrėjome į kanalą ir iš jo išėjome, pirkėjas jau laukė prie automobilio. Kai priėjau, jis išlipo iš automobilio ir prisistatė Karloso vardu. Nieko nelaukę ėjome prie reikalo ir Karlosas buvo pasirengęs Pilkąją Materiją tuojau pat įsigyti. Kadangi buvo sekmadienis, jis pasiūlė nuvažiuoti iki jo namų ir sutvarkyti visus reikalingus popierius, iškraustyti automobilį, o galiausiai pasiūlė likusį laiką apsistoti jo namuose. Mums labiausiai rūpėjo sutvarkyti visus automobilio reikalus ir tada derinti visus kitus reikalus. Tuo tarpu sekėme paskui jo automobilį ir džiaugiamės paskutine kelione tryse.