Tarp atvykimo į Panamą ir skrydžio namo dar turėjome savaitę laiko pasidžiaugti kelione ir pailsėti. Pardavę automobilį priemėme Karloso pasiūlymą apsigyventi pas jį namie, tad ne mažai laiko leidome su juo. Daugiausiai laiko užėmusi veikla buvo VALGYMAS. Po beveik 2 mėnesių be pietų labai išsekome ir išalkome puikios kokybės, gardaus, o ypač naminio maisto. Norėjome valgyti be perstojo, nors jau ir buvome sotūs, pastoviu valgymu simbolizavome kelionės galą, tad nueidavome į prekyboa centrų užkandinių skyrių ir užsisakydavome po kelis skirtingus patiekalus vienu metu. Dažniausias gardėsis buvo suši, kartu su jais valgėme jūros kopūstų salotas, kinietiškų makaronų, o dažnai įsprausdavome ir picą ant viršaus. Nepamiršome pasiskaninti ir vaisių kokteiliais, bei keliais saldainiais. Kažkodėl, nepavyko rasti sriubos ir salotų, tad šių patiekalų be galo geidžiame ir laukiame, kada grįžę namo atsivalgysime ir jų. Dar savo laisvą laiką leidome viename senamiesčio barų, kuriame visi keturi (Karlosas, Mantautas, Pilkoji Materija ir aš) leidome laiką visišku Berlynietišku stiliumi. Buvo sunku laikyti ašaras iš ilgesio. Karlosą buvome pasikvietę į kiną, nes filmas buvo anglų kalba, tik su ispaniškais subtitrais. Vaikščiojome po miestą, prekybcentrius (nes juose gaiviai vėsu, o lauke tvankiai drėgna). Mantautas atsisveikino su savo ištikimais batais, kurie mus lydėjo net į pačią pirmąją mūsų kelionę - Australiją. Juos iškeitė į naujokus. Apsilankėme ir Panamos Bio įvairovės muziejuje.
Paskutinę dieną praleidome Taboga saloje. Karlosas mums patikėjo Pilkąją Materiją, mes nuvažiavome iki kelto, palikome mašinytę pakrantėje, o patys išplaukėme gaudyti smėlio ir Saulės spindulių. Pasak gandų, artimiausias papludimys yra tik toje saloje, nors akivaizdžiai matėme smėlėtų pakrančių aplink visą miestą, jose niekas nesimaudė ir nevaikščiojo. Galiausiai likome stipriai Saulės nubučiuoti ir skaudžiai nuglamonėti. Dėl nesuprantamų priežasčių mūsų naujas kremas nuo Saulės neatliko savo darbo, tad dabar kenčiame pasekmes. Pamatysite kaip juokingai įdegiau akinius, Mantautas mane praminė Meškėnu! O pats net kuprinės ant nugaros negali užsidėti... kūnai tiesiog žvilga nuo storo drėkinančio kremo sluoksnio. Štai ir parsivežame kelionių suvenyrą - skaudų įdegį.
