Leidžiant paskutinę pilną parą su automobiliu, mes jau buvome apkeliavę beveik visą salą. Nakvojome salos pietvakariuose, tad liko aplankyti tik kelias paskutines lankytinas vietas. Kuo arćiau Reykjaviko buvome, tuo daugiau turistų spraudėsi apżiūrėti tų pačių vietovių. Ši diena buvo ganėtinai vandeninga, tik tas vanduo tekėjo pačiomis įvairiausiomis formomis. Ką mes iš viso pamatėme sekmadienį:
- Pirmose dvejose nuotraukose matote krioklį, nuo kurio viršūnės prasideda vienas gražiausių pasaulio žygių. Žygio trukmė pasirinktinai gali būti nuo vienos dienos iki šešių parų ar daugiau. Pirminė idėja buvo keliauti šiuo žygiu, bent vienai dienai. Kaikurie kiti faktoriai paskatino mus pasirinkti kitus planus, taćiau kada nors gyvenime grįštume į Islandiją būtent dėl šio żygio.
- Šiek tiek toliau į vakarus nuo šio krioklio mes išėjome į mažą žygį link nemokamo, apleisto baseino kalnų slėnyje, kuriame tekėjo karštų versmių vanduo. Baseinas buvo žaliai apaugęs, pasak gandų kartą į metus vietiniai aptvarko šią vietą. Nepaisant to, čia netrūko keliautojų ir jie tikrai nesibaugino žaliojo baseino. Mes taip pat nieko nelaukę šildėmės karštose versmėse. Pasėkmės tik tokios, kad maudymosi rūbai apsitraukė žaliomis augalų detalėmis. Net neaišku kuom iš tiesų, gal dumblu. Bet vis vien verta, juk nemokamai, o visa kita Islandijoje neapsakomai brangu.
- Girdėjome apie tokią vietą, kurioje gali pasivaikščioti po kriokliu. Būna, kad išgirsti apie tokį reiškinį ir įsivaizduoji kokius nors nuostabius vaizdus iš tropikų, kaip kas nors apsinuoginęs eina praustis po kriokliu, viskas egzotiška, grażu, primena pasaka. Tokios iliuzijos vedami ir mes keliavome tokio krioklio ieškoti. Dėja iliuzija lieka iliuzija ir realybė tiesiog pūtė mus nuo vaizdo. 4 ir 5 nuotraukos buvo darytos rizikingai, nes visur aplink tą krioklį buvo klaikiai vėjuota, šlapia, šalta, vandens jėga buvo tiesiog griaunanti, telefonas šlapo greičiau, nei spėjome padaryti bent vieną nuotrauką. Galiausiai likome kiaurai šlai, nes mūsų apsauga sunkiai atlaikė tokį žygiuką. Buvo baisu akis pilnai pramerkti, nes vanduo taškė į visas įmanomas puses, net ir po neperšlampančiu "sijonu". Bent kartą gyvenime verta praeiti po tokiu kriokliu, nes tada nebekyla jokių abejonių "kas čia stipriausias" - vanduo neturi sau lygių, tai visos galimos jėgos ir gyvybės viršūnė.
- Panaši šlapia situacija mus lydėjo ir sekančioje vietoje, tik tiek, kad čia lindome į olą ir joje stebėjome krioklį. Vaizdas buvo akinamai gražus, tada jau net neberūpėjo, kad jau esame kiaurai šlapi ir turime grįšti per vos kelis numestus akmenukus upėje. Ten buvo tikrai labai gražu.
- Išlindę iš olos keliavome dżiovintis į automobilį ir važiavome link didingo dydžio krioklio - Gullfoss. "Foss" islandiškai reiškia krioklys ir visi 'fosai' pavadinimo gale turi "foss", tai taip ir pradėjome juos vadinti - fosais. Taigi šis fosas buvo didžiulis, tad nenuostabu, kad ir po jo likome šlapi. Vanduo tekėjo per kelias terasas tol, kol galiausiai visas suvirsdavo į prarają ir tapdavo ramia upe. Šis fosas gigantiškas, pabandykite įžiūrėti mažus taškelius jo viršuje - tai žmonių minia. O jau kokios gražios ten vaivorykštės!
- Mes, žinoma, keliaujame ten, kur yra geoterminiai aktyvumai, vulkanizmas, visokios fumarolės ir geizeriai. Mane tai kažkodėl veža, galbūt dėl to, kad tokiose vietose Žemė parodo, jog yra gyva, jog ji verda, keićiasi, gyvena, auga, sensta - ji tiesiog ten gyviausia. Nenuostabu, kad tokią vietą aplankėme ir Islandijoje, ćia juk atsiskiria dvi didžiulės platformos - čia planetos gyvenimas tiesiogiai verda. Tokios vietos būna labai panašios - fumarolės, supuvusių kiaušinių dvokas, geizeriai, burbuliuojantis purvas, karštos versmės, praktiškai mums jau nieko naujo. Mhm - nieko naujo. Ir aš taip galvojau, kol nepamačiau dangaus žydrumo tvenkinio. Jis nebuvo verdančiai karštas, tad nebuvo panašus į visas kitas įprastas fumaroles ar prizmatinius baseinus. Šis baseinas buvo tiesiog tobulo žydrumo. Labai gera, kai keliaudamas daug nesitiki, bet vis vie atsiranda kas nors, kas priverćia tave pakelti antakius aukštyn į dangų ir spoksant ištarti "vau".
- Priešpaskutinė aplankyta vieta buvo krateryje įsikūręs ežeriukas. Nei ežeriukas, nei krateris mums ne naujiena, bet ši kombinacija vis vien buvo verta 400 kronų (apie 3€) įėjimo mokesčio.
- Paskutinė vieta buvo rekomenduota vyriškio, kuris mus pavėžėjo nuo oro uosto į Reykjaviką. Jis sakė, kad tokioje Hot River Coffee vietoje teka karšta upė ir joje yra labai gera maudytis. Jis tik nepaminėjo, kad iki tos vietos, tiksliau nuo tos kavinės iki upės yra 3,5km žygis kalnų slėniu. To nežinodami tiesiog ėjome, o kuo toliau į žygio glūdumas, tuo labiau kilo azartas pagaliau prieti tą vietą. Karštosios versmės tikrai nėra naujiena, bet ši vieta tikrai patiko. Aplink viskas garavo, tekėjo įvairūs kriokliai, o žygis buvo ne lengvas, tad teko gerai pasportuoti.
Turbūt visi sunkiausi kelionės žygiai sukėlė didżiausią emocijų amplitudę, pradedant nuo frustracijos kopiant į kalną, baigiant laimės hormonais šildantis upėje ar lipant ant ledyno. Esu dėkinga Mantautui už kantrybę ir atkaklumą. Turbūt būtent tie žygiai, kuriais pasiekėme įspūdingas vietas, galiausiai liko įsimintiniausios ir paliko giliausius kelionės jausmus, bei įspūdžius.
