Maršrutas Kanada-Panama oficialiai baigtas!

Praėjus jau kelioms savaitėms po mūsų įveiktos kelionės nuo Vankuverio Kanadoje iki Panamos miesto Panamoje dar vis negalime apdoroti visų išgyventų nuotykių ir pamatytų vaizdų. Visko buvo tiek daug, kad net sunku suvokti.  Emocijų tiek daug, kad jos net nebetelpa į galvą. Laimei, viską aprašėme šiame tinklapyje, tad bent jis prisimena mūsų kelionę. Dar vis negalime atsidžiaugti savo laime ir sėkme kelionės metu. Sunku patikėti, kad užsibrežėme nutrūktgalvišką tikslą ir jį sėkmingai pasiekėme. 

Pasakysime atvirai, kad kelionė mus labai išsękino. Šiuo metu jau spėjome pakankamai atsivalgyti ir atgauti jėgas, bei kiekvieną naktį kokybiškai išsimiegoti. Ne tik mes atsigavome, bet ir mūsų šeimos nariai, ramiai naktimis miegodami žinodami, kad vaikai po 14 mėnesių saugiai grįžo namo. Mokslai mūsų nelaukė ir vos tik spėjome nusileisti ant Tėvynės žemės, Mantautas pirmiau važiavo į paskaitas, o ne namo. Tuo tarpu mano mylimos geografijos studijos nestovi vietoje ir man tenka vėl apsikrauti įvairiais žemėlapiais. Gyvenimu nesiskundžiame, vis gi esame pačioje šauniausioje Pasaulio šalyje - Lietuvoje. Ši kelionė tikrai stipriai pakeitė mūsų bendrą Pasaulio suvokimą. Buvo neįtikėtina patirtis kirsti tiek daug įvairių geografinių zonų ir susidaryti bendrą Šiaurės Amerikos žemyno vaizdą. Pripažinsiu, kad jį įsivaizdavau visai kitaip, nors ir buvau geografiškai apsišvietęs žmogus. Ši kelionė padėjo suvesti daug galų, sulaužyti priešankstinius nusistatymus ir dar kartą patvirtinti, kad vanduo yra didžiausias Pasaulio turtas. Tuo pačiu pridursiu, kad nebūčiau pasirengusi dar kartą išgyventi šį maršrutą, nors sekantį kartą būtume daug geriau pasiruošę, nes viską žinotume. Nepaisant nuostabių nuotykių ir žavingų vietų, grįšti norėčiau tik į Meksiką - žavingą, egzotišką ir derlingą šalį. Dėl labai nesėkmingos patirties Gvatemaloje nenorėčiau jai suteikti antros progos ir grįšti į ten šiuo metu neketinu. Panašus verdiktas ir Hondūrui, kurio klaikūs pasieniai atbaidė viešnagei. Bet, žinoma, labiausiai norėtume grįšti į Vankuverį, mūsų mielą, išsiilgtą miestą. Žodžiais sunku papasakoti, kaip stipriai mus praturtina kiekviena mūsų kelionė. Atrodo, kad dabar esame milijonieriai, skirtumas tik toks, kad mūsų milijonai mus iš tiesų daro turtingais ir laimingais. 

Suteiksime šiek tiek statistikos iš mūsų ilgos, varginančios, sunkios, nuotykingos kelionės:

63 dienas keliavome

10 šalių aplankėme

18 295 kilometrus nuvažiavome

17 nacionalinių parkų aplankėme

8 Majų miestų griuvėsius pamatėme

7 kirtome varginančius, chaotiškus Centrinės Amerikos pasienius

2 vandenynai

2 dykumos

2 keliautojai

1 Volvo

Visur gerai, bet namuose geriausia. 

Lietuva, ačiū, kad esi.

Sekanti stotelė - Niujorkas!

NEW YORK! NEW YORK! 

Kaip jau ir žinote, mes tesiame savo nuotykius ir šį kartą kviečiame sekti mūsų nuotykius KANADOJE! 

Tačiau prieš persikraustant į Kanadą, nusprendėme prigriebti dar vieną įspūdingą vietą - Niujorko miestą. 

Į Niujorką nusprendėme išskristi dvi dienas prieš mano (Gintarės) 21-ąjį gimtadienį. Priminsiu, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose žmogus sulaukia pilnametystės ne nuo 18-os, o nuo 21-ių metų. Taigi, aš oficialiai dvi dienas būsiu nepilnametė. Bus smagu antrą kartą savo gyvenime sulaukti pilnametystės.

Šiek tiek apie patį Niujorką:

"Niujorkas - didžiausias JAV miestas, antrasis pagal dydį Šiaurės Amerikos miestas po Meksiko. Vienas pagrindinių pasaulio finansų ir komunikacijų centrų. Niujorke gyvena 8,11 mln. gyventojų (2007 m.), o su priemiesčiais – virš 22 milijonų žmonių, ir tai vienas didžiausių pasaulio miestų. Čia yra įsikūrusi Jungtinių Tautų Organizacijos būstinė. Miestas yra JAV šiaurės rytinėje dalyje, Niujorko valstijoje, prie Hadsono upės žiočių. Tai pagrindinis JAV ekonominis, politinis, prekybos, finansų, mokslo ir kultūros centras. Pagrindinės pramonės šakos: metalo apdirbimas, mašinų gamyba, poligrafija, chemija, naftos apdirbimas, maisto, lengvoji. Yra metropolitenas, jo muziejus. Universitetai (žymiausias – Kolumbijos universitetas), viešoji biblioteka. Muziejai: šiuolaikinio meno, Amerikos istorijos, indėnų, pirmykščio meno, žydų. Apie 80 teatrų. Žymiausia gatvė – Brodvėjus (Broadway). Bažnyčios: Šv. Jono katedra, Šv. Patriko katedra ir kt. Kitame Hadsono upės krante, priešais Niujorką (tačiau Naujojo Džersiovalstijoje) yra garsioji „Laisvės statula“, kurią amerikiečiams XIX a. pabaigoje dedikavo prancūzai." 

Šaltinis - http://lt.wikipedia.org/wiki/Niujorkas [žiūrėta 2015-06-15]

Paspauskite ant paveikslėlio ir apžiūrėkite vaizdinę medžiagą iš paukščio skrydžio virš Niujorko! Bei pasiklausykite klasikinės Frank Sinatra dainos "New York, New York".

SVEIKI ATVYKĘ Į VANŪVERĮ!

Po beveik savaitę trukusių atostogų Niujorke pagaliau atsikraustysime į mūsų naujuosius namus - Vanūverį. Kur dirbsim ir gyvensim - nežinia. Kas mūsų ten laukia ? - Vienas didelis kanadietiškas siurprizas! 

Nuo Liepos mėnesio galo kviečiame sekti pirmąsias mūsų dienas Vanūveryje. 

Šiek tiek informacijos apie Vankūverį:

"Vankuveris – uostamiestis vakarinėje Kanadoje, Ramiojo vandenyno pakrantėje, Britų Kolumbijos provincijoje. Išsidėstęs prie Džordžijos sąsiaurio, Pakrantės kalnų (Coastal Mountains) papėdėje. Išvystyta medžio apdirbimo, maisto, mašinų, laivybos pramonė, žuvininkystė, žemės ūkis."

Šaltinis - http://lt.wikipedia.org/wiki/Vankuveris [žiūrėta 2015-06-15]. 

Daugiau informacijos apie šį nuostabų miestą sužinosite sekdami mūsų blog'ą ir nuotykius jame!

Mūsų gyvenimas po Australijos

Sveiki!

Praėjus daugiau nei metams nuo mūsų kelionės po Australiją, Naująją Zelandiją ir Katarą, bei prabėgus metams nuo mūsų paskutiniojo įrašo, kogero kyla klausimų, ką mes veikėme ir kaip mums sekėsi pastaraisiais mėnesiais. O mums sekėsi puikiai! Pradėsiu nuo mažo įvado...

KODĖL MES KELIAVOME Į AUSTRALIJĄ?

Mūsų kelionė į Australiją turėjo dvi pagrindines priežastis: 1. Mūsų svajonė buvo pakeliauti po Naująją Zelandiją, tačiau ji taip toli, kad tiesiogiai iki jos nuvykti nepajėgėme, todėl ieškojome trumpesnio kelio. 2. Būtent tada ir pasipainiojo "Studijos Australijoje" programa. O Australija, kaip žinoma, yra daug arčiau Naujosios Zelandijos nei bet kuri Europos šalis. Į ją keliavome ir dėl dar vienos priežasties - kaip jau žinote, mes su Mantautu gyvenome skirtingose šalyse, todėl turėjome nuspręsti, kur gyvensime toliau kartu. Kad būtų sąžiningiau, nusprendėme abu mesti viską, išeiti kuo toliau iš savo komforto zonos, pagyventi dviese ir nuspręsti, ko išties norime. Slaptas planas - kad ir į kurią šalį nuspręstume persikelti (o tai buvo Lietuva), aš nenorėjau pasiilgti Vokietijos. Būtų per sunku gyventi ir plėšytis savyje. Todėl kelionė į Australiją turėjo užslėptą motyvą - kai pabaigsime savo kelionę ir persikelsime gyventi į Lietuvą (nuo pradžių buvo daug maž aišku), aš nenorėjau pasiilgti Vokietijos, bet norėjau ilgėtis Australijos. Kodėl? Ogi todėl, kad kai man ilgesys drąskys širdį - Mantautas supras, nes jis ten buvo kartu su manimi, kartu išgyveno, kartu vaikščiojo nuostabiomis Perto gatvėmis ir žinos, kodėl aš to pasiilgau. 

Kad ir kaip keistai nuskambėtų, bet tokia teorija pasitvirtino. Persikėlusi gyventi į Lietuvą, pasiilgau ne Vokietijos, kurioje užaugau, bet Australijos, kurioje pragyvenau vos 6 mėnesius. Kodėl? - Todėl, kad tai buvo vieni nuostabiausių mėnesių mano gyvenime. Ir Mantautas puikiai suprato mano ilgesį, man pritarė ir abu susikabinę rymojome prie kompiuterio, žiūrėdami į nuotraukas, prisimindami mūsų neapsakomus nuotykius keliaujant. 

Antrasis užslėptas motyvas buvo atrasti patiems save. Iškeliaudama į Australiją sau pažadėjau, kad savo gyvenimą siesiu su tais dalykais, kurių pasiilgsiu labiausiai. Žinau, kad kaikuriuos šio gražaus Pasaulio žmones toks pasakymas gali šokiruoti, bet aš labiausiai pasiilgau MOKYKLOS. Kaikuriems tai pasirodys neįtikėtina, bet taip yra - aš labiausiai iš visų Žemės dalykų pasiilgau mokyklos. Man tiesiog skaudėjo iš ilgėsio, gyvenimas neturėjo rimtos prasmės, ryte nebūdavo priežasties keltis, nebuvo jokio spyrio tobulėti ir siekti vis daugiau. Tuomet supratau, kad mano motyvacija mokykloje ir džiaugsmas rytais keltis buvo ne šiaip įprasta rutina, o mano gyvenimo pašaukimas. Todėl ir nusprendžiau savo gyvenimą sieti su edukacija. 

O KAS PO TO?

Keliaudama supratau, kad mane nervina supantis Pasaulis. Keliauti ir matyti neapsakomo grožio reiškinius, vietas, kultūras mane tiesiog erzino - aš negalėdavau paaiškinti, kodėl čia taip gražu, kaip čia viskas susidarė ir kodėl čia yra taip, o ne kitaip. Todėl nusprendžiau, kad reikia imtis tokio mokslo, kuris atsakytų į visus man kylančius klausimus - aš nusprendžiau studijuoti GEOGRAFIJĄ. Štai ir gavosi tobula kombinacija, sau tariau - "Aš būsiu geografijos mokytoja!". Grįžę iš kelionės tuojau pat pradėjome ieškoti universiteto Vilniuje, kuris išpildytų visus mano norus. O Vilniuje, antroje Nėries terasoje stovi šaunusis Lietuvos Edukologijos Universitetas, kuris dabar yra mano svajonės išsipildymo vieta. Tik atsirado menka problemėlė - aš pastaruosius 4 metus neturėjau geografijos, apie ją tebežinau labai mažai, o ir stojant į universitetą neturėjau egzaminio pažymio. Dėkoju LEU darbuotojui Justinui, kuris padėjo susisiekti su egzaminų centru, atsakė į visus klausimus ir padėjo pirmuosiuose ir svarbiausiuose žingsniuose. Su jo pagalba, užsiregistravau geografijos egzamino perlaikymui ir turėjau vieną mėnesį laiko pasiruošti 4 metų mokyklos kursui. Tai priemiau kaip išbandymą: jeigu besimokydama nusivilsiu - geografija ne man, jeigu negalėsiu sustoti mokytis - aš visiškai pataikiau į savo vėžias. O būtent taip ir buvo - man iš vieno atsakymo kilo du klausimai, iš tų dviejų klausimų dar penki ir taip nusprendžiau, kad aš geografija greit nepasisotinsiu ir geriausiu atvėju man užteks viso savo gyvenimo atsakyti į visus man kylančius klausimus. 

Štai taip aš jau labai sėkmingai jau vieną kursą studijuoju savo mylimas geografiją ir edukologiją.

KODĖL LIETUVA?

Labai paprastas atsakymas - juk tai tėvynė. Keliaudami susilaukėme labai daug dėmesio vien dėl to, kad esame iš Lietuvos - tokios mažos, neišsišokančios, nelabai žinomos šalelės. Žmonės Lietuva buvo labiau susižavėję nei didžioji dalis pačių lietuvių. Tai privertė susimąstyti ir pradėti didžiuotis savo kilme, savo kraštu, bei grįšti čia ir padėti savo šaliai augti. 

Kita paprasta priežastis - čia mums abiems lygios galimybės, šansai, didžiulis komfortas ir visos kitos socialinės garantijos. Čia tiesiog begalo patogu gyventi - čia iš čiaupo bėga geriamas vanduo! O dar prisiminus, kaip mes džiaugėmės kiekvienu menkiausiu reiškiniu Lietuvoje vos tik kai grįžome iš kelionės - tiesiog nebekyla abejonių, kad mūsų vieta čia. (Skaitykite įrašą "Sveiki sugrįžę namo!")

"Naktis muziejuje" Trakų pilyje. 

KĄ VEIKIAME DABAR?

Mantautas, grįžęs po kelionės, taip pat nusprendė tęsti savo studijas ir įstojo į Vilniaus Universitetą. Abu susiradome nepriekaištingus darbus, kuriuos labai mėgstame ir esame už juos dėkingi. Apsigyvenome Vilniuje, pradėjome kurti planus, įsikurti ramiam gyvenimui, kai staiga, iš giedro dangaus nukrito NEĮTIKĖTINA ŽINIA - Mat mes, 2013 metais, prieš Kalėdas, apsvarstėme, kad būtų smagu, po Australijos keliauti toliau - šįkart į Kanadą. Išėjo taip, kad kreipėmės vėl į Jaunimo keliones ir pranešėme, kad norime registruotis Kanados projektui "Working Holiday". Tuo metu būvo pats didžiausias darbymetis. Laiko skirtumas ir darbymetis neleido laiku susisiekti su Jaunimo kelionėmis. Kai paskelbė kvotas, mes nespėjome perduoti joms visos reikiamos informacijos. Laimei - jos turėjo visą mūsų informaciją iš praėjusios kelionės į Australiją ir visus dokumentus užpildė už mus. Tačiau - per vėlai. Nepatekome į 200 pirmųjų ir negavome kvietimo atvykti. Tuo metu šiek tiek nusiminėme, bet tuo pačiu ir nudžiugome - bus proga susitupėti ir pagyventi ramiai. Ta mintimi ir gyvenome, persikraustėme gyventi į Lietuvą. Ko mes nežinojome buvo tai, kad mes buvome tarp 200 ir 250 žmonių, tai reiškia, kad mūsų anketas Kanada priima apsvarstymui ir, jeigu atsilaisvintų 50 vietų (o taip ir nutiko), mes gausime kvietimus. 

Staiga, po 9 mėnesių nuo aplikacijos vizai, gavome žinių, kad atėjo mūsų eilė ir mes esame kviečiami į KANADA! Neslėpsime, kad po žinios prasidėjo panika, buvome priblokšti ir visas gyvenimas vertėsi aukštyn kojomis. Apsispręsti tikrai nebuvo lengva, tačiau, kai viskas taip gražiai padėta ant sidabrinio padėkliuko ir siūloma - nejaugi atsisakysi? Kitą kartą, kai labai norėsi, gali ir nebegauti. Todėl nusprendėme dar kartą viską mesti ir šįkart keliauti į Kanadą. Tik ši kelionė - metams. 

Štai taip ir gavosi mūsų netyčiukas - kelionė į Kanadą. 

KAS MŪSŲ LAUKIA TOLIAU?

Ogi dabar mūsų laukia Niujorkas! Nuo Liepos galo mes vėl blaškysimės po pasaulį ir visus mūsų nuotykius galėsite sekti būtent šiame tinklapyje! Po savaitės atostogų Niujorke, liepos gale persikraustysime gyventi į mūsų būsimus naujus namus VANKŪVERYJE! 

Oficialus keliones galas!

Mielieji,
daugelis is Jusu galbut tik pirma karta atsiverte musu blog'a, galbut kaikurie ji seke jau nuo seniau, taciau kodel Jus cia? Jus taip pat domina Australija ir norite pasiziureti, kaip sekesi kitiems? Jums tiesiog smagu pasidometi kitais? Jus galite ziureti i musu kelioniu nuotraukas, skaityti musu nuotykius, taciau vis vien nieko nezinosite apie Mus. Todel leiskite, as mus supazindinsiu.
As - Gintare Dambrauskaite, man tuojaus sueis 20 metu, puse savo gyvenimo augau Lietuvoje, o kita puse - Vokietijoje. Mano partneris - Mantautas Klimas, nuostabus 24 metu vyras, visa gyvenima gyvenes Lietuvoje. Mes susipazinome 2012 liepos menesi, Vokietijoje. Tik buvo viena beda - mes gyvenome skirtingose salyse. Metus savo santykius palaikeme per atstuma ir visa ta laika galvojome, ka daryti, kad galetume gyventi kartu. Laikui  begant gime idejos, atsirado galimybes ir atsirado tas vienas lemtingas euras (skaityti istorija "Vieno euro svajone..." irasyta balandzio menesi). Nenorejau palikti savo mylimos salies tam, kad Mantautas galetu pasilikti viska, bet taip pat nenorejau, kad Mantautas mestu viska tam, kad as gyvenciau savo iprastoje aplinkoje. Todel nusprendeme abu mesti viska ir iskeliauti kuo toliau nuo namu, kad isbandytume save, vienas kita ir pamatytume pasauli.
Taigi visos sekancios istorijos, kurias skaitysite (o skaityti naujokams patariame nuo galo i prieki) bus apie musu kelione atrandant save ir musu ateiti. 

O kodel Australija, Pertas ir kodel tik 7 menesiai? Priezastis paprasta - mano brangiausioji sesute istekejo siu metu geguze, todel ir musu laikas buvo labai iremintas. Mantautas ir as buvome pakviesti buti mano sesers ir jos vyro liudininkais, todel jos vestuves tapo kaip musu keliones ir atradimu finalas. Ieskojome tokios keliones, kuri tilptu butent i ta rema tarp mano mokyklos baigimo (birzelis 2013) ir mano sesutes vestuviu (geguze 2014). O dar zinoma reikia pasilikti laiko uzdarbiui ir giminiu aplankymui atsisveikinant.

Kad si kelione mums skirta, zinojome nuo pat pradziu - viskas idealiai sekesi. Buvo net reiskiniu, kurie tiesiog patys stumejo i prieki. Kai sugalvojome keliauti i Australija, kilo viena didele beda - kaip uzsidirbti tiek daug pinigu? Ir nepatikesite - antras darbas tiesiog pats pasibelde i duris, tam tikraja zodzio prasme. Viena velu vakara, seimos draugas pasibelde i duris ir paklause ar as dar vis dirbu padaveja. Atsakiau taip ir jis man pasiule darba. Mat, viena jo labai gera drauge turi restorana ir siuo metu skubiai iesko padavejos. Tada dar nezinojau, kad tas darbas nuklos man visus sekancius kelius, taciau vis vien negalejau patiketi tokia didziule sekme ir laime.
Susitvarkyti vizas sekesi taip pat begalo sekmingai - visapusiskas pasisekimas. O ir kasdienybe keliaujant vis nusvisdavo laime ir sekme.

Kaip musu gyvenimas klostosi po keliones? Ar pasiekeme savo keliones tiksla? - Ogi taip! Norejome atrasti save - taip ir padareme. Apsisprendeme - musu ateiti kursime Lietuvoje. Tie zmones, kurie 2013-10-9 diena isskrido - niekada negrizo. Pasveikinkite 2014-05-12 diena parskridusius naujus, brandzius zmones!

Apskaiciave musu bendra metine apyvarta, net nustebome - 110 000 litu! Kiekvienas menkiausias litas buvo vertas visko. Uz tokius pinigus vienoje kruvoje butume galeje nusipirkti puse buto Vilniuje. Taciau, siu pinigu niekada nebuvo vienoje kruvoje, jie visi isejo ant musu svajones. Uz juos gal ir nenusipirkome kazkokio daikto, taciau praturtejome daug daug labiau. Juk neveltui keliones yra vienintelis dalykas, kuri nusipirkes praturteji.

Kilo klausimu? Turite komentaru? Rasykite! Nesidrovekite pakomentuoti kokio nors iraso ar musu keliones dalies. Norite asmeniskai? - Rasykite per facebooka (jo nuoroda rasite paspaude ant musu nuotrauku desineje blog'o puseje). Neturite facebook'o? Rasykite - GBDambrauskaite@googlemail.com . Taip pat zadate keliauti i Australija? Mielai pasidalinsime patarimais ir ziniomis!
Musu svajone igyvendino Justina Gulbinskiene ir Jaunimo Kelionies. DIDZIULE PADEKA JAI! http://www.jaunimokeliones.lt/
Taip pat labai nuosirdziai dekojame savo brangiosioms seimynoms, kurios del musu tiek jaudinos, taciau vis vien palaike ir lauke sugryztanciu. Aciu uz tai, kad Jus turime! Mylime Jus!

Savo sekancias keliones ir svarbius gyvenimo etapus taip pat aprasysime savo svetaineje - niekada nenustokite musu sekti!

Sveiki sugryžę namo!

7 menesiai - 2 keliautojai - 3 salys ir tas neitiketinas jausmas grizus namo... 

Abu dar niekada taip nesidziaugeme Lietuva. Vos tik grizome, musu kunai tuojau pat pajuto ekstremalius gamtos pokycius. Staiga lietuviskas oras pasidare tobulas kunui - vejelis taip svelniai glosto oda, saule taip maloniai sildo, kvapai tokie gaivus ir malonus, lietus toks siltas, zole tokia minksta, o maistas! ... mm... maistas - pasakiskai daug pasirinkimo, begalo skanios, sviezios darzoves, mesos, zuvies - kokios tik nori! O jau uogu gardumas... o krano vandens gelumas...
Kazkodel niekados nevertinome tokiu nuostabiu dalyku, kurie mus supo Lietuvoje visa musu gyvenima. Tokie paprasti, taciau savaime suprantami dalykai staiga pradejo badyti akis. Sedejome valandu valandas kieme tik tam, kad pasidziaugtume neitiketinu vejo svelnumu - oda net pradejo skleisti keista jausma is malonumo. O mityba atsigavo tuojau pat - nuostabaus skonio agurkai, sviezios braskes, sultingi pomidorai, sviezia zuvis, grikiai, koses - lietuviu mitybos ipatumai yra nuostabus! 

O ir kulturos pokyciai nustebino - visiskai nustojome keiktis ir gyvendami Australijoje isgryninome savo kalbesena. Buvo didziulis sokas gristi namo ir girdeti aplinkiniu keiksmazodzius, uzsienietiskus zodzius, tiesiog kokia siukslini ir netvarkingi lietuviu kalbos ipatumai. Net ausys linko nuo betvarkes....

Ir vis gi vienas dalykas nepasikeite - lietuviai isties paniure zmones. Kur skambinsi ar uzeisi, ten didelis sansas, kad zmogus tave aptarnaus labai pavirsutiniskai arba net piktai. 

Taciau vis vien smagu pasidziaugti brangiaja Lietuva, jos nuostabia gamta - tik iskeliaves ir vel grizes gali suvokti, kad Lietuva yra nuostabi, kad ja reikia didziuotis, kad kitos salys yra nepalyginamai skurdesnes uz Lietuva, nesvarbu kokios finansines sumos sukasi valdzioje. Pasidziaukime jos pasakiska gamta, nuostabiu oru, ivairia augalija ir gyvunyja, tobulu maisto pasirinkimu. Tiesiog pasidziaukime budami Lietuviais.

Grize namo, niekaip nesupratome, kodel mes vaziavome i Australija. Tiesiog nesuvokeme. Juk Lietuvoje daug daug daug graziau, ir oras daug malonesnis, tik pagalvokite - mes turime net ryskius 4 metu laikus! Daugelis kitu saliu negali tuo pasidziaugti. Be to, mes Australijoje nesijauteme tokie nesaugus kaip Lietuvoje gamtos atzvilgiu - Australijoje gal ir pilna gyvaciu, bet jeigu tu pas jas nesilankysi, maza tikimybe, kad jos apsilankys pas tave. Kitavertus Lietuvoje - jei ne tu pas erke arba uoda, tai uodas arba erke pas tave. Ir tik ziurek isejes i parkeli, kad tik kokios erkes kaip suvenyro neparsinestum. Australijoje tokios paranojos toli grazu nebuvo.
Dabar supratome, kad i Australija keliavome tik todel, nes galvojome, kad ten geriau. Taciau tik grize supratome, kad visur gerai, bet namuose geriausia!