Lenkija - amžina kaimynė, apraizgyta ilgais istoriniaisįvykiais ir kultūriniais stereotipais. Kol kas mūsų Lenkijos patirtis buvo tik sostinė, šiek tiek šiaurinės valstybės dalies ir maršruto Varšuva-Berlynas automagistralė. Šį kartą pamatėme kur kas daugiau ir, nuoširdžiai tariant, pamėgome Lenkiją.
Būtina aplankyti Krokuvą - šnabždėjo man balsas galvoje. Apie ją girdėjau daug, tad spirgėjau įsitikinti pati. Mantautas buvo skeptiškas ir pasirengęs apvažiuoti šį miestą, tačiau mano azartas yra rasti rūšinės kavos, o jo azartas yra rasti naujų skonių. Šį kartą Krokuva mus pribloškė savo istorija, architektūra, o ypač - skanumu. Aptikome kavinę-užkandinę “Vegano”, kuriojepatyrėme bene gardžiausius mūsų kelionių pusryčius. Pasisėmėme įkvėpimo ir pamaloninome skonio receptorius dangiškais patiekalais. Nesu linkusi internete skaityti arba pati palikti atsiliepimus apie lankytas vietas, tačiau šį kartą nesusilaikiau ir palikau įvertinimą, nestokia vieta - privaloma į Krokuvos “būtina paragauti” sąrašą.
Antras dublis - veganiški kebabai. Skonio paletė buvoitin egoztiška, o eilė maistui labai ilga. Vis gi buvo labai verta ir gardu, tad į Krokuvą grįžti pavalgyti vėl norime.
Pilnai privalgę ir pasigardinę gyvenimą keliavome toliau tikslo link, tad kirtome Tatrų kalnus ir atsidūrėme nakvynei Zakopanėje. Žavinga, jauku, gražu - nusižiūrėję vietelių ir veiklų, būtų smagu sugrįžti ilgesniam laikui.
Verdiktas - Lenkijos pietinė dalis mus šaukia atgal atskirai kelionei su pilnu dėmesiu tik jai. Taip mintyse ir šiek tiek garsiai pamąstėme: jeigu dar vis egzistuotų Abiejų Tautų Respublika, gyventi Lenkijos pietuose būtų visai smagu. Bet, yra kaip yra ir Vilniui mes liekame ištikimi. Keliaujame toliau.
Pirmos dienos - pirmi įspūdžiai. Smagaus žiūrėjimo!
