 |
| Kelvinas ir Mantautas. |
Ši nuotrauka nusipelno ilgos, neįtikėtinai skambančios ir net stebūklo užuominos turinčios istorijos.
Leiskite pradėsiu nuo pradžių... Ar žinote, nuo ko prasidėjo ši mūsų kelionė? Ji prasidėjo nuo mažos svajonės, o tiksliau - nuo 1€. 2012 metų vasarą man (Gintarei) buvo itin sunki diena darbe (aš dirbau padavėja Vokietijoje), todėl nuėjusi į tualetą nusprendžiau nusivalyti ašaras ir parašyti Mantautui. Jis, kad mane pralinksmintų, pasakė pasiimti tą vieną arbatpinigių eurą iš kliento, ir pažadėjo jį išleisti su manimi kokteiliui ant Naujosios Zelandijos jūros kranto. Aš nusišypsojau ir pasiemiau tą eurą į kišenę, vėliau parsinešiau jį namo. Studijų mugėje netyčia aptikome studijas Australijoje ir tuojau pat susižavėjome, nes degame kelionių karštlige. Mėnesiai bėgo ir tvarkėme reikalus dėl studijų, dirbome, kad tik atsidurtume Australijoje. Atsikraustę į Australiją dirbome taip pat stropiai, kad tik sutaupytume kelionei po Naująją Zelandiją. Tas Euras, žinoma, keliavo kartu. Vežiojausi jį po visą Zelandiją, laukdama geros vietos ir progos, kad jį išleisčiau. Galiausiai, aptikę tokią vietą, nusprendėme jį pasilaikyti ilgiau, kad, jeigu jis mums neša laimę, mes jo neprarastume ir laimė mus lydėtų toliau. Galiausiai atsidūrę Christchurch mieste, leisdami paskutinę savo kelionės dieną, nusprendėme išleisti tą eurą ant pieno koktelio. Vaikščiodami po miestelį ir ieškodami ledainės, mes gatvėje išgirdome vyriškį, garsiai dainuojantį ir labai gražiai grojantį dūdele. Nusprendėme jam duoti dolerį, nes matėme jį jau dieną prieš tai. Praėjusi pro šalį, pasilenkiau ir įmečiau dolerį. Nesustojė ėjome toliau, kai tas vyriškis prabilo ir padėkojęs pasakė, kad tai yra jo kurtos eilės ir kadangi jis aklas, tai yra kaip jis viską mato. Tai išgirdę tuojau pat atsisukome ir išvydome, kad vyras išties aklas. Priėjome prie jo pakalbėti.
Taigi, leiskite pristatyti, jis - Kelvin Scott, aklas, tačiau itin muzikai gabus žmogus. Pradėję su juo kalbėti, pasakėme, kad esame iš Lietuvos, o jis mums su džiaugsmu atrėžė, kad žino lietuvišką dainą ir pradėjo dainuoti. Mus su Mantautu pritrenkė ir pažvelgę vienas į kitą, abu matėme ašaras vienas kito akyse. Mes nukeliavome 17 tūkstančių kilometrų nuo namų, o nepažystamas žmogus ant gatvės mums dainuoja lietuvišką liaudies dainą. Skamba kaip pasaka! Pasirodo, kad Kelvinas domisi tautinėmis dainomis ir yra itin susižavėjęs rytų Europos šalimis. Su juo kalbėjomės gal valandą ar daugiau. Jis žinojo tiek daug, jog mes net apstulbome. Galiausiai jam atidavėme visus likusius savo dolerius tam, kad jis galėtų nusipirkti daugiau liaudies dainų albumų. Susižvalgę su Mantautu nusprendėme, kad tobulesnės akimirkos mūsų Eurui net būti negali.
Visą savo istoriją papasakoję Kelvinui įteikėme jam savo Eurą, nes jis mus atnešė iš rytų Europos į Naująją Zelandiją, o lai tas Euras jam padeda įgyvendinti jo svajonę ir nugabenti jį iš Naujosios Zelandijos į rytų Europą!
Jam pažadėjome, grįžę į Lietuvą nupirkti ir atsiųsti Lietuvių liaudies dainų kompaktų.
Ši svajonė mums kainavo apie 40 tūkstančių litų + 1€, dvi darbo vasaras iš eilės (vieną Europoje, kitą Australijoje), bei daug daug valandų svajojant ir planuojant.
Taigi, šią akimirką galime garsiai ir be jokios abejonės teigti, jog svajonės pildosi ir jeigu ji nuoširdi, atsiras betkokia pagalba, kad tik pastumtų tave jos link. Pasaulis gražus, o gyventi nuostabu! Lai mūsų istorija paskatina Jus kurti svajones, judėti pirmyn, nepasiduoti, tikėti ir svajoti.
