ROADTRIP TO PANAMA

ROADTRIP TO PANAMA

Thursday, July 23, 2015

Išlydėjome saulę ant Niujorko viršūnės - Empire State Building!

EMPIRE STATE BUILDING

Ant Manhatteno širdies stogo - Empire State pastato. 
Šiek tiek apie patį didingą pastatą:

"Empire State Building yra 102-aukštų Art Deco stiliaus dangoraižis, stovintis Niujorko mieste, Manhetene, Penktojoje aveniu tarp 33 ir 34 gatvės: adresas – 350 Fifth Avenue, New York, NY 10118. Po rugsėjo 11 d. atakų Empire State Building vėl tapo aukščiausias pastatas Niujorke ir antru pagal dydį Jungtinėse Amerikos Valstijose, jį lenkia tik Willis (buvęs Sears) Tower dangoraižis. Pastato statyba užtruko nuo 1930 m. kovo 17 d. iki 1931 m. gegužės 1 d. (410 darbo dienų). Pastatymo metu Empire State Building pralenkė tuo metu aukščiausią Chrysler Building ir tapo aukščiausiu pasaulio pastatu. Pastatas buvo aukščiausias pasaulyje daugiau kaip keturiasdešimt metų, nuo jo pastatymo 1931 m. iki tol, kol jį pralenkė Pasaulio Prekybos Centro dangoraižiai 1972 metais.
Pastato pavadinimas kilęs nuo Niujorko valstijos pravardės. " iš https://lt.wikipedia.org/wiki/Empire_State_Building , žiūrėta 22.07.15



Kai visas miesta po kojomis, jautiesi kaip tikras galiūnas.
Vos tik priėjome prie pastato, ant gatvės mus pasitiko vyriškis sakydamas, kad eilė iki viršūnės yra virš 90 minučių, o sumokėję 5 doleriais daugiau už bilietą išsipirktume "sutrumpintą" priėjimą ir eilėje laukti nebereiktų. Sugundyti nuostabaus pastato ir galbūt sutaupyto laiko (labai norėjome ten pakilti ir išlydėti saulę), nusprendėme nusipirkti tuos bilietus. Štai čia ir pasireiškė blogoji Amerikiečių buhalterija - kaina sugundė, o vyriškis nepasakė, kad ji be mokesčių. Jis paėmė mūsų kreditinę kortelę, staigiai perbraukė per aparatą, palaikė iškėlęs į dangų ir atplešė mums mūsų čekį. Jo žadėta kaina - 102 doleriai. Mūsų sumokėta kaina - 128 doleriai, prius 2 doleriai arbatpinigių, kurių pats išsireikalavo iš mūsų. Pasijutome nekaip, pradėjome dvejoti savo sprendimu ir svarstėme ar mūsų neapmovė. Tačiau išties pakilome greitai, eilėje laukėme tik į viršutinį liftą, prieš pakildami pažiūrėjome informacinių filmukų apie patį miestą, bei "paskraidėme" virš jo judančiame kino teatre. 
Apžavėtas didybe.

Iki šiol nelabai gerai sutarėme su Niujorku - jis toks didelis, perpildytas, perkrautas, o mums norėjosi tiesiog ramybės. Tačiau kai užkilome į 86 aukštą ir išvydome tą didingą, milžinišką miestą prieš mūsų akis, supratome, kad didžiausia Niujorko simpatija - Žmonijos beribė galia. Toks milžiniškas miestas, pastatytas žmonių minčių ir darbų galia - tai tik parodo, kiek daug mes galime ir kiek mažai didžioji Mūsų dauguma išnaudoja. 

Saulė šiandienai atsisveikina su miestu.
Kol saulė ramiai leidosi virš ūžiančio miesto, mes tyliai stebėjome, kaip paskutiniai saulės spinduliai nuglosto miesto didybę ir kaip šis milžinas, įjungdamas vis po naują švieselę, nukloja miestą bemiege naktimi. Šis milžinas niekados nemiega, jis gyvena, krebžda, juda ir alsuoja kiekvieną savo gyvenimo akimirką. Jis amžinai gyvas ir energingas, su kiekvienu paros metu atsinešdamas naujų nuotykių, veiklų ir įspūdžių. Net ir būdami 86-ame aukšte girdėjome, kaip miestas dirba, ūžia, kruta, juda, keičiasi ir tiesiog verda. Jis išgyvena savo gyvenimą stipriausiu pajėgumu. Šį įspūdį sunku aprašyti žodžiais, sunku nupiešti - tai reikia PATIRTI! 

Chrysler pastatas ir dalis Manheteno.
Pirmoji diena Niujorke mūsų nesužavėjo, jautemės nejaukiai, visko buvo šiek tiek per daug. Tačiau nusigavę ant pačios Niujorko viršūnės tuojau pat pajutome savotišką ryšį su juo, lengvą simpatiją ir net pagarbą. Ši beribė didybė apžavėjo mus. Tiek daug veiksmo - lemputės žypsi, mirksi, mašinų srautai didžiuliai, dangų be perstojo skrodžia lėktuvai, sraigtasparniai, dirižabliai, gatves mindo milžiniška masė žmonių. Čia niekados nebūna tylu.

Manhetenas.


Pastate praleidome nemažai laiko, miestu grožėjomės virš 2 valandų. Saulei nusileidus nustatėme savo laikrodį Lietuvos laiku ir oficialiai nusprendėme, kad antrą kartą savo gyvenime sulaukiau pilnametystės. Žiūrint į didingą Niujorko miestą man suėjo dvidešimt vieneri! Nuostabu turėti norų, svajonių ir jų siekti. O pasiekus - būtinai susikurti naujų. Tik tokiu būdu niekados nebus nuobodu gyventi. Kiek darbo ir vargo įdėsi - tiek ir gausi, o gal net su kaupu. 

Dabar Chrysler pastatas nebe toks jau ir didelis. 



Dėkoju savo mylimai šeimai ir Mantautui, bei visiems atsitiktinumams, kuriuos paruošė likimas, kad šią brangią dieną galiu įgyvendinti savo norus, beribiškai išnaudoti ir džiaugtis gyvenimu. AČIŪ.  

Gintarė