Pernakvoję sutartas dvi naktis pas mūsų vietos šeimininką nusprendėme judėti tolyn ir pamatyti dar neregėtas salos vietas. Savo kelione pradejome tranzavimu, todėl mums mūsų šeimininkas įdavė apelsinų ir dar kažkokių egzotiškų vaisių (be galo skanių). Pakeliui užsukome į vietinę sodybą, kurioje nusipirkome šviežiai skintą kokosą - išgėrėme jo sultis ir suskaldę jo kevalą su mano geologiniu plaktuku suvalgėme jo įdarą. Turime pasakyti, kad šviežūs kokosai nepalyginamai skiriasi nuo tų, kuriuos gali nusipirkti Lietuvoje. Jų mėsa yra tarytum tirštas masyvus pienas. Pasidalinę vieną kokosą per pusę buvome sotūs labai ilgai. Pasivaikščiojome po pačią sodybą, apsiprausėme prie kriokliukų.
Pasovaikščioje vėl stojome į trasą ir mums tikrai labai pasisekė - mus paėmė moteris vardu Jenna. Su ja apkeliavome per 8 valandas puse salos! Ji tiesiog keliavo pasivažinėti su savo nuomota mašiną paskutinę dieną Mauije ir prigriebė mus, kad būtų linksmiau. Netyčia su ja pravažiavome mūsų norimą miestą ir keliavome tiesiog toliau aplink salą tol, kol sutemo ir mes pasiekėme miestą, kuriame ji apsistojusi. Todėl ji mums išdavė vitą paplūdimyje, kur renkasi hipiai ir nakvoja savo palapinėse nemokamai. Žinoma, žodis "nemokamai" mums skamba labai aktualiai, todėl tuojau pat sutikome. Galiausiai, nepasigailėjome, tačiau įsivaizduokite, kokia panika mane, vandens bailę, turėjo paimti, naktį prisiartinus prie nepažįstamo kranto, klausytis garsiai dūžtančių bangų ir jų nematyti. Minutę stovėjau nejudėdama, tik drebėjau, bet įsidrąsinau ir naktį prabudinėjau kas kelias minutes. Ryte atsibudusi pamačiau, kad čia mažytės bangytės šitiek šurmulio kelia ir net neturi jokios grėsmės. Tuomet dingo visa baimė ir atėjo papludimio džiaugsmas.
