Praleidę dar vieną naktį savo slaptame miegučių kampelyje palikome San Diegą ir iškeliavome į ilgą, karštą ir varginančią kelionę per paskutinę mūsų kirstą JAV dykumą Meksikos link. Jūsų geografijos žinios neklysta ir San Diegas iš tiesų yra prie pat Meksikos pasienio, tačiau paskaitę internete išsirinkome 'saugiausią' vietą kirsti pasieniui, o tuo labiau kirsti visą šiaurinę Meksiką iki Meksikos miesto. Mums rekomendavo įvažiuoti per Nogales miestą ir keliauti vakarine Meksikos pakrante. Tokiu keliu nuo San Diego iki Meksikos Miesto (originaliai pavadintu Tenočtitlanu) yra apie 3000 km, tad laukia kelios karštos, varginančios dienos trinant savo mėsas į automobilio sėdynes.
Kad mėsos per daug neįkaistų ir iškęstume sunkią kelionę per dykumą, kibire su ledukais laikėme mūsų gerą draugą Purkštuką NR.2 (nes pirmasis jau pakratė svirtelę), vandens butelius ir į ištirpusį, ledinį vandenį mirkėme rankšluosčius, kuriuos dėliojome ant įkaitusių kūnų. Laimei važiavome rytų link, tad Saulė nespigino į akis, o čia pasirodė net senai nematytas reiškinys - debesis užstojantis Saulę. Tai nutikdavo gal tik kartą į valandą, bet džiaugsmo keldavo daugiau, nei saldainis. Mes dar vis pavydime tiems, kurie po šias vietas važinėja automobiliais su oro kondicionieriais. Ką gi, galbūt mūsų vargas bus nuplautas hotelio baseine, kai kirsime Meksikos sieną ir karaliausime žemų kainų šalyje.
Artėjant link Meksikos pasienio mus pasitiko dieviškiausias dalykas mūsų Planetoje - LIETUS! O tiksliau tai maža audra, bet į smulkmenas nesigilinsime, juk lauke lyja, o mes lietaus nematėme jau visą mėnesį! Dangų nuklojo pilnos arkos vaivorykštė, ryški ir tobula, lyg vaikiškame piešinyje. Dangiška!
Ką žmonės dažniausiai įsivaizduoja, pagalvoję apie JAV ir Meksikos pasienį? Galbūt, kad tai baugi vieta? Galbūt, kad tai svarbiausia valatybėa vieta ir dėl to gerai saugoma? Na, kad ir ką pagalvojote, mes kogero galvojome panašiai. Tikėjomės, kad pasienis bus rimtai saugomas, kad mus kratys, kad tikrins pasus ir, kad reiks susimokėti už vizas. Ką gi, realybė visai kitokia - čia tiesiog imi ir pravažiuoji. Mes sustojome, nes bijojome suklysti ir nežinojome, ką daryti toliau. Priėjęs pareigūnas angliškai nemokėjo, atidarė dureles, pažiūrėjo į vandens konteinerį ir viskas. Jis net nebūtų priėjęs, jeigu mes kaip paukščiai nebūtume suatoję pasimetę. Mes turėjome dvi problemas, kurias norėjome išspresti pasienyje - atsikratyti amerikietiškų vizų ir nusipirkti meksikietišką draudimą. Būna žmonių, kurie nori praslinkti pro pasienį nepastebėti, na o mes buvome atvirkštinis variantas - išėjome ieškoti pareigūnų, kurie galėtų išimti prisegtas vizas iš mūsų pasų ir deklaruotų mūsų išvykimą. Šiaip ne taip kažką išsiaiškinome, bet ir tai ne iki galo, o draudimo dar neturime, nes sekmadienis, negana to dar ir vakaras. Nukeliavę į hotelį taip pat turėjome sunkumų, tad pradžia Meksikoje sudėtinga, o mes pavargę.
